Panevėžio miesto savivaldybė demonstruoja pavydėtiną finansinę akrobatiką ir biurokratinį kūrybiškumą. 2026 m. birželį įvykęs specialiosios komisijos posėdis atskleidė, kaip sėkmingai sužaistas viešųjų pirkimų žaidimas leidžia „sutaupyti“ lėšų upės sąskaita ir jas skubiai nukreipti kovai su klastingais moliuskais bei VIP statusą turinčių miesto centro medžių lepinimui.
Didžiausia šios finansinės dramos puošmena – lankstus požiūris į taisykles. Nors dvi svarbios paraiškos savivaldybę pasiekė jau seniai pasibaigus oficialiam terminui, valdininkai staiga suprato: šliužai ir džiūstantys medžiai negali laukti kitų metų biudžeto. Vadovaujantis patogiomis išimtimis, šie vėluojantys prašymai buvo pripažinti „neatidėliotinais“ , o finansavimo šaltiniu tapo… Nevėžio upė, kurios priežiūrai kažkaip pavyko išleisti mažiau, nei planuota.
Specialiosios programos piniginė: pusė milijono popierinei ekologijai
Siekdami suprasti šį finansinį stebuklą, pažvelkime į Panevėžio miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos biudžeto struktūrą. Čia iš mokesčių už teršimą bei gamtos išteklius surenkama įspūdinga suma – iš viso 2026 m. programos krepšelyje, įskaitant ankstesnių metų likučius, sukaupti net 628 553 eurai. Sveikatos rėmimui atitenka penktadalis šio pyrago, o likę 521 271 euras paliekami kitoms aplinkosaugos priemonėms.
Šie skaičiai popieriuje atrodo solidžiai, tačiau tikrasis menas prasideda tada, kai komisija vienbalsiai nusprendžia, kad laikas pastumdyti biudžeto eilutes.
Kaip atsirado laisvi asignavimai? Ogi įvyko viešųjų pirkimų stebuklas: Nevėžio upės vagos priežiūros darbus rangovai sutiko atlikti pigiau. Užuot džiaugęsi, kad upė liks švaresnė už mažesnę kainą, valdininkai iškart puolė spręsti dilemą – kur padėti nuo pirminės 30 461 eurų sumos likusius 7 000 eurų, kad jų nereikėtų grąžinti į biudžetą.
Ir čia, lyg užsakytos, pasirodo dvi paraiškos. Argumentas joms patvirtinti geležinis – invazinės rūšys nelaukia, o medžiai Laisvės aikštėje džiūsta tiesiog akyse. Tarsi šios problemos būtų iškilusios tik dabar.
Šliužų teroras ir popierinis planas už penkis tūkstančius
Bene komiškiausia šio perskirstymo dalis – staiga kilusi panika dėl ispaninių arionų. Šie agresyvūs, net iki 15 cm ilgio užaugantys moliuskai , aptinkami Skaistakalnio parke bei šalia upės , savivaldybės raštuose pristatomi beveik kaip biologinis ginklas. Jie ne tik godžiai ėda daržoves, bet ir platina augalų virusus bei grybelius. Maža to, po lietaus jie gausiai šliaužia ant dviračių bei pėsčiųjų takų, sukeldami… traumų pavojų, nes ant jų galima paslysti ir susižaloti. Belieka įsivaizduoti panevėžietį, skriejantį dviračiu ir patiriantį sunkų kūno sužalojimą po susidūrimo su slidžiu šliužu.
Tačiau savivaldybė šliužų fiziškai nenaikins – bent jau ne šiemet. Skirti 5 000 eurų bus panaudoti ne chemijai ar rinkimui, o „Ispaninio ariono gausos reguliavimo veiksmų plano“ rengimui. Bus samdomi „ekspertai ir konsultantai“, kurie inventorizuos moliuskus ir pieš žemėlapius.
Kodėl tokia skuba kurti popierius? Pasirodo, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2026 m. išdalino net 5,6 mln. eurų invazinių rūšių naikinimui. Bet Panevėžio strategai sėkmingai pramiegojo paraiškų teikimo terminą, kuris baigėsi dar 2026 m. balandžio 1 d.. Kadangi traukinys jau nuvažiavo, savivaldybė dabar skubiai leidžia tūkstančius planui, vildamasi, kad galbūt 2027 m. APVA vėl paskelbs kokį nors kvietimą. Tuo tarpu šliužai visą 2026 m. sezoną gali ramiai toliau veistis, gąsdinti dviratininkus ir laukti, kol apie juos bus parašyta graži studija.
Kita „sėkmės“ istorija – Sosnovskio barštis Molainių filtracijos laukų teritorijoje bei Šermuto upelio šlaituose. Savivaldybė su nuostaba konstatuoja, kad kasmetinis mechaninis šienavimas nedavė rezultatų, o barščių plotas tik didėja. Prireikė ne vienų metų, kad valdininkai suprastų paprastą tiesą: vienas pavojingiausių augalų šalyje negali būti nugalėtas tiesiog jį pagrūmojus žoliapjove. Dabar ten projektuojamas modernus 13,5 ha parkas , bet jame lankytojus, ko gero, pasitiks tie patys nuodingi skėtiniai gigantai.
Elitinių Laisvės aikštės medžių SPA procedūros
Kol likęs miestas dūsta nuo asfalto ir dulkių, reprezentacinė Laisvės aikštė sulaukė ypatingo dėmesio. Už iš upės „atgnybtus“ 2 000 eurų nuspręsta palepinti čia augančius 45 medžius. Želdinių priežiūros įmonė „Arbovita ir Ko“ buvo pasamdyta atlikti tikrą medžių SPA : purenti augavietes, įterpti biostimuliatorių bei mikrobiologinių preparatų ir atlikti „neintensyvų, tausojantį“ genėjimą.
Žinoma, Laisvės aikštės medžių būklė kasmet blogėja , tačiau toks taškinis gelbėjimas, kai likusio miesto želdynai prie gatvių ar daugiabučių kiemuose genimi drastiškais metodais, atrodo labiau kaip parodomoji viešųjų ryšių akcija, o ne sistemingas miesto žaliųjų erdvių valdymas.
Kaip kurti planus planams
Panevėžio pavyzdys puikiai iliustruoja klasikinį provincijos savivaldos valdymo modelį:
Pavėluok su terminais: Ignoruok valstybinius APVA milijonus iki balandžio mėnesio , o birželį staiga pabusk ir sukurk „neatidėliotiną skubą“.
Investuok į popierių: Užuot nupirkęs druskos ar cheminių priemonių šliužams rinkti, pasamdyk konsultantus už 5 000 eurų, kad jie parašytų planą, kaip tuos šliužus naikinti ateityje.
Sukurk elitines zonas: Išleisk tūkstančius reprezentacinės aikštės medžių biostimuliacijai , kol kituose mikrorajonuose želdynai naikinami be jokio gailesčio.
Jei kitos Lietuvos savivaldybės nori išmokti, kaip imituoti kovą su klimato kaita ir invazinėmis rūšimis bei sėkmingai įsisavinti biudžetą – Panevėžys mielai pasidalins patirtimi. Tik saugokitės, kad pakeliui nepaslystumėte ant ispaninio ariono!
