Kovo 5 dieną Rožyno progimnazijos mokiniai bei mokytojai, pasipuošę tautiniais kostiumais, įvairiais savo pačių pasigamintais akcentais, rinkosi į netradicinio ugdymo Pilietiškumo – etnokultūros dieną, kurios tema – tautodailė, tautosaka, Gyvybės medis.
Startas netradicinei dienai buvo duotas aktų salėje, kur vyko 100-mečio Tautinio Nepriklausomybės šaliko sutiktuvės ir amatų mugės atidarymas. Tautinių spalvų šaliko pirmasis 100 metrų buvo numegztas Panevėžio rajono Geležių bendruomenės narių prieš metus. Apsukęs nedidelį ratą Kupiškio krašte ir pailgėjęs beveik iki kilometro, mezginys grįžo į Panevėžį. Kiekvienas mezgėjas į šaliką įdėjo nedidelę savo širdies dalelę, savo mintis, lūkesčius, linkėjimus Lietuvai. Mezginio skleidžiamą bendrystės šilumą pajutome ir mes, jau atsirado nemažai norinčių prisidėti prie šaliko mezgimo. Pabuvęs savaitę Rožyno progimnazijoje ir pailgėjęs, mezginys keliaus toliau.
Kitas tradicinis dienos akcentas – Kaziuko mugė. Jos kasmet labai laukia kiekvienos klasės mokiniai. Šiemet irgi netrūko įvairių pačių pagamintų, kūrybiškai, meniškai apipavidalintų gaminių. Prekyba vyko Mezgėjų ir siuvėjų aikštėje, Amatininkų ir Skanėstų alėjose. Vieni garsiai gyrė ir siūlė savo prekes, o kitiems labiau patiko pirkti. Mokytojų rankose puikavosi spalvingos gėlės, o mažieji smaližiai – svečiai iš netoliese įsikūrusių ,,Rūtos‘‘ ir ,,Pušynėlio‘‘ darželių – laižėsi saldžias lūpas. Patenkinti buvo ir pardavėjai, skaičiuojantys pelną, ir pirkėjai, sutaupę vieną kitą pinigėlį.
Po mugės 5-8 klasių mokiniai grįžo į savo klases. Gavę temą, rinko informaciją ir rengė plakatą „Gyvybės medis“ bei pristatymą pradinių klasių mokiniams. Informacijos ieškojo bibliotekoje, lietuvių kalbos stotelėje „Smulkioji tautosaka“, technologijų stotelėje „Ornamentai“, informacinių technologijų kabineto „Informaciniame centre“. Parengę pristatymą, kiekvienos klasės mokiniai aplankė savo pradinių klasių mokytojas ir pradinukams papasakojo, ką išmoko, sužinojo, kartu minė mįsles, žaidė žaidimus ir kūrė 1 minutės filmuotą sveikinimą. O mokytojai nuveiktus dienos darbus apmąstė skanaudami valgyklos darbuotojų išvirtus gardžius didžkukulius.
Tikime, kad prisimindami savo papročius, tautosaką, puoselėdami amatus mes netiesiogine prasme kuriame Lietuvą. Kaip tą mezginį – akelę po akelės, eilutę po eilutės – kantriai dirbdami savo kasdienius darbus, rūpindamiesi artimaisiais, svajodami ir džiaugdamiesi tuo, kas nuveikta.
Rožyno progimnazijos mokytoja Laima Kairienė
Daugiau: nacionalinė kolekcija