Balandžio 23 d. (ketvirtadienis) 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Forma ir mintis. Skulptoriai iš Gdansko dailės akademijos“, kuri pristato šiuolaikinės skulptūros įvairovę, akcentuojant kūrybinį procesą ir įvairius meninius požiūrius. Paroda veiks iki birželio 14 dienos imtinai.
Gdansko dailės akademijos Skulptūros katedros istorija siekia pačias šios institucijos ištakas. 1945 m. Sopote įkūrus Valstybinį dailės institutą (vėliau tapusį Dailės akademija), skulptūra buvo viena iš trijų pagrindinių studijų krypčių. 1947 m. įsteigtas Skulptūros fakultetas iki šiol išlieka vienu svarbiausių akademijos ramsčių, o nuo 2011 m. jo struktūra išplėsta įtraukiant tarpdisciplininį meną ir fotografiją.
Atvirą ir šiuolaikišką požiūrį į skulptūros dėstymą formavo iškilūs modernaus meno kūrėjai – Marian Wnuk, Stanisław Horno-Popławski, Anna Pietrowiec, Hanna Żuławska, Adam Smolana, Alfred Wiśniewski, Franciszek Duszeńko, Edward Sitek, Zdzisław Pidek, Henryk Lula, Janina Stefanowicz-Schmidt, Stanisław Radwański ir Sławoj Ostrowski. Jų kūryboje ryški poetinė figūracija, archetipiniai ir simboliniai motyvai, o kartais ir ankstyvos ekologinės nuojautos iki šiol išlieka svarbiu atspirties tašku tiek kūryboje, tiek pedagogikoje, formuojančia katedros tapatybę.
1996 m. Skulptūros katedra buvo perkelta į istorinį Mažąjį arsenalą Gdanske, Wałowy aikštėje – erdvę, ypač palankią skulptūros praktikoms ir jų plėtrai.
Paroda „Forma ir mintis. Skulptoriai iš Gdansko dailės akademijos“ akcentuoja patį kūrybos procesą ir pristato tarptautinėje scenoje veikiančių menininkų bei akademijos dėstytojų darbų įvairovę. Ekspozicija atskleidžia skirtingas meninės raiškos galimybes, kuriose individualios kompozicijos tampa refleksijos forma ir prasmių nešėjomis. Panevėžio miesto dailės galerijoje pristatomi 27 skirtingi kūrybiniai požiūriai, atskleidžiantys šiuolaikinės skulptūros daugialypiškumą.
Meninės strategijos čia aprėpia platų spektrą – nuo monumentalių ir figūrinių, iš pirmo žvilgsnio „klasikinių“ formų iki drąsių eksperimentų su medžiaga ir struktūra, instaliacijų, postkonceptualių praktikų bei meno viešosiose erdvėse. Vis dėlto šias skirtingas kryptis jungia bendras dėmesys formos, materijos ir idėjos santykiui – bruožas, būdingas vadinamajai Gdansko skulptūros mokyklai. Skirtingų kartų ir meninių stilių sugretinimas leidžia vienu metu atskleisti tiek šios tradicijos raidą, tiek jos tęstinumą.
Šiuos menininkus vienija ne stilistinė vienovė, o bendras požiūris: skulptūra suvokiama kaip atvira, dinamiška ir kritiška kūrybos sritis. Medija čia nėra ribojantis veiksnys – veikiau atspirties taškas, kurį galima permąstyti, plėsti ir nuolat iš naujo apibrėžti. Todėl Gdansko skulptūra gali būti suprantama ne tiek kaip formali kategorija, kiek kaip mąstymo būdas – praktika, nuolat tyrinėjanti savo ribas ir jas peržengianti, išlaikydama sąmoningą santykį su materija ir erdve.
Parodoje dalyvauja: Sylwia Aniszewska, Mariusz Białecki, Alicja Buławka-Fankidejska, Dymitr Buławka-Fankidejski, Mariusz Burdek, Marek Elsner, Michał Furmaniak, Paweł Gostomski, Sylwia Jakubowska-Szycik, Katarzyna Józefowicz, Katarzyna Jóźwiak-Moskal, Robert Kaja, Małgorzata Kręcka-Rozenkranz, Adriana Majdzińska, Ludmiła Ostrogórska, Marcin Plichta, Janina Rudnicka, Magdalena Schmidt-Góra, Wojciech Sęczawa, Dariusz Sitek, Daniel Sobański, Tomasz Sobisz, Tomasz Skórka, Paulina Stokowska, Jan Szczypka, Marek Targoński ir Małgorzata Wiśniewska.
Kuratoriai Alicja Buławka-Fankidejska, Dymitr Buławka-Fankidejski, Aurelija Seilienė
