Panevėžio teisėsaugos akiratyje atsidūrė naudotais automobiliais prekiaujanti įmonė bei keli su ja susiję asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas, bankų saugyklose bei dviejų įtariamųjų namuose rasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų bei brangiųjų metalų.
Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jiems vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Įtarimų pareigūnams sukėlė viena Kauno apskrityje registruota įmonės, besiverčiančios prekyba naudotais automobiliais bei 5 fizinių asmenų veikla. Įtariama, kad dalies iš Prancūzijos į Lietuvą atgabenamų automobilių pirkimo-pardavimo sutartys galimai buvo suklastojamos, įrašant, kad juos tiesiogiai parduoda Prancūzijos pilietis, o ne Lietuvos įmonė. Kita dalis automobilių buvo parduodama jau minėtos lietuvių įmonės vardu, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodoma žymiai mažesnė, nei tikra kaina.
Atliekant kratas, bankų saugyklose, išnuomotose kitų asmenų vardais, bei dviejų įtariamųjų namuose buvo rasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, brangiųjų metalų. Įtariama, kad dėl nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui galėjo būti padaryta apie 200 tūkst. eurų žala.
Antradienį prokurorai kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydami skirti suėmimą 2 mėnesiams panevėžiečiui H. B. Teismas jam skyrė suėmimą 20 dienų.
Trečiadienio rytą suėmimo buvo prašoma dar vienam įtariamajam, Kauno apskrities gyventojui M. N. Pastarąjį teismas leido suimti 10 parų.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojoprokuroro Juliaus Gelumbausko, prokuratūra siekia, kad už stambaus mąsto finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma didelė žala valstybės finansams ir biudžetui, įtariamiesiems būtų taikomos griežčiausios kardomosios priemonės. Tokiu būdu siekiama, kad įtariamieji negalėtų daryti poveikio liudytojams, slėpti įkalčių. Šios bylos yra prioritetinės, nes siekiama užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai, darančiai didelę žalą valstybės finansiniams interesams.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė