Kas galėjo pagalvoti, kad vietos savivaldos biudžetas gali skaitytis kaip geriausia satyrinė pjesė? Šių metų rugpjūtį Panevėžio miesto savivaldybės Strateginio planavimo ir finansų skyrius, meiliai paskatintas merės Loretos Masiliūnienės potvarkio Nr. M-476, pateikė tarybai patvirtinti 2026–2028 metų biudžeto pakeitimus. Ir oho, kokie tai pakeitimai! Čia mes matome tikrą prioritetų simfoniją, kurioje subtiliai dera aukštoji kultūra, grandiozinės statybos ir liūdna, bet kvapni kasdienybė, apie kurią tyliai šnabždasi miesto ugdymo įstaigų santechnikai.

Pajamų stebuklas: dividendų planas, padidintas daugiau nei 3,5 karto

Pirmiausia pradėkime nuo gerų žinių. Panevėžio biudžetas nesitraukia – jis plečiasi! 2026 m. savivaldybės pajamos didinamos apvalia 1 306,2 tūkst. Eur suma, o bendras planuojamas 2026-ųjų pajamų pyragas pasiekia solidžius 223 846,2 tūkst. Eur. Bet iš kur staiga atsirado šis finansinis papildymas rugpjūčio viduryje? Ar savivaldybės administracija atrado paslėptą lobį po Laisvės aikštės grindiniu? Ne, viskas kur kas proziškiau, bet kartu ir mįslingiau.

Aiškinamajame rašte ramiai konstatuojama: „Atsižvelgiant į gautas pajamas, patikslinamas dividendų pajamų planas – pajamos didinamos 845,4 tūkst. Eur ir sudarys 1 178,4 tūkst. Eur.“ Paanalizuokime šią genialią finansų planavimo dėlionę. Pradinė dividendų prognozė visiems metams buvo vos vargani 333,0 tūkst. Eur. Ir štai, praėjus vos pusmečiui, savivaldybės kontroliuojamos įmonės staiga „atranda“, kad jų kišenėse mėtosi bemaž milijonas eurų papildomų dividendų! Tai reprezentuoja net 253,9% (daugiau nei 2,5 karto) paklaidą nuo pradinio plano. Belieka tik spėlioti: arba Panevėžio komunalinės įmonės pasiekė neregėtą pelningumo olimpą, arba pradinio biudžeto sudarymas buvo atliktas vadovaujantis principu „prognozuokime kuo mažiau, kad vėliau galėtume džiaugsmingai dalinti netikėtai nukritusius pinigus“.

Šis finansinio planavimo viražas atveria labai įdomius užkulisius. Biudžeto tikslinime šis įspūdingas dividendų plano šuolis pakomentuotas su olimpine ramybe – tiesiog „atsižvelgiant į gautas pajamas“, tarsi tarybos nariai turėtų patys atspėti, kuri įmonė staiga atvėrė kranelį. Arba Panevėžio savivaldybės įmonių vadovai per pusmetį netikėtai rado stebuklingą pelno gavimo formulę, arba savivaldybės Strateginio planavimo ir finansų skyrius tiesiog meistriškai naudoja klasikinį triuką: metų pradžioje nupiešti kuo tamsesnį paveikslą su kukliais dividendų planais, kad metų viduryje būtų galima pasidžiaugti neįtikėtinai sėkmingu planų viršijimu ir, svarbiausia, gauti papildomą pinigų kapšą, kurio nereikėjo iš anksto skirstyti taryboje.

Šis staigus dividendų „radinys“ tapo auksiniu savivaldybės gelbėjimo ratu. Gauti papildomi šimtai tūkstančių leido merės siūlymu akimirksniu užkamšyti degančias biudžeto skyles ir, žinoma, nukreipti milžiniškas lėšas ten, kur jos labiausiai reprezentuoja valdžią. Didžioji šio viršplaninio pelno dalis – net 627,8 tūkst. Eur – iškart buvo „supakuota“ ir atiduota daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimui. Štai toks patogus valdymo modelis: biudžeto tvirtinimo metu galima viešai ašaroti dėl lėšų trūkumo švietimui, o vėliau, tyliai patikslinus dividendų planą, gautus šimtus tūkstančių nukreipti į prestižines statybas. Labai elegantiška, skaidru ir, svarbiausia, madinga.

Prioritetų viražai: prabanga virš, kanalizacija po

Kur nukreipiamas šis netikėtas dividendų lietaus derlius? Žinoma, į tai, kas labiausiai matosi iš tolo. Investicinių projektų programa pasipildė įspūdinga 687,8 tūkst. Eur suma, iš kurios liūto dalis – 627,8 tūkst. Eur – keliauja tiesiai į „Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimą A. Jakšto g. 1“. Sveikas kūnas – sveika siela. Sportuoti juk reikia prabangiai.

Tačiau kol sporto rūmai puošiasi naujais fasadais, švietimo ir ugdymo įstaigos kovoja su jėgomis, kurios nepaklūsta gražioms viešųjų ryšių ataskaitoms. Štai čia biudžeto tikslinimo dokumentas atsiskleidžia visa savo kasdiene „poezija“. Iš 10 programos į 13-ąją perkeliama virtinė smulkių sumų, skirtų tam, kad mokyklose ir darželiuose tiesiogine prasme nebėgtų per viršų:

Mykolo Karkos pagrindinei mokyklai atitenka 2,3 tūkst. Eur dėl trūkusio lietaus nuotekų vamzdyno. Matyt, lietaus vanduo nusprendė integruotis tiesiai į pamokas.
Lopšeliui-darželiui „Vyturėlis“ – 0,7 tūkst. Eur trūkusiam kanalizacijos vamzdynui taisyti. Taip, perskaitėte teisingai – darželio vaikai ir darbuotojai kurį laiką dalinosi erdvėmis su trūkusia kanalizacija.
Rožyno progimnazijai – 0,7 tūkst. Eur trūkusiam karšto vandentiekio vamzdynui.
Lopšeliams-darželiams „Taika“ (0,9 tūkst. Eur) ir „Jūratė“ (2,2 tūkst. Eur) – sugedusioms karšto vandens pavaroms ir vožtuvams keisti, o Kastyčio Ramanausko lopšeliui-darželiui – 0,6 tūkst. Eur sugedusiam šilumokaičiui.
„Saulėtekio“ progimnazijai – 10,5 tūkst. Eur paradinių laiptų remontui atlikti. Nes juk vaikai į mokyklą turi įžengti saugiai, bent jau kol nesubyrėjo laiptai.
Panevėžio atviram jaunimo centrui – dar 10,5 tūkst. Eur po žiemos pažeistos lietaus nuotekų sistemos remontui.

Šis liūdnas avarinių situacijų sąrašas puikiai parodo, kad Panevėžio švietimo įstaigos yra laikomos ant „karšto vandens vožtuvo ir trūkusio vamzdžio“ ribos. Bendra visų šių avarinių švietimo remontų suma nesiekia nė 20 tūkst. Eur. Palyginkite tai su 627,8 tūkst. Eur, skirtais sporto centrui. Na, bet sportuoti po gražiu stogu juk maloniau, nei sėdėti darželyje su veikiančia kanalizacija.

Aukštoji kultūra šiltnamio sąlygomis ir tvari mada

Kitas žavus akcentas – šildymas ir vėsinimas. Biudžeto tikslinime pagaliau atrasta įspūdinga suma – 160,0 tūkst. Eur bendrojo ir neformaliojo ugdymo mokykloms kondicionieriams bei elektros ūkiui atnaujinti. Kelias liepos dienas savivaldybės vadovai, matyt, patys pasikaitinę kabinetuose, suprato, kad moksleiviai rugsėjį irgi gali perkaisti, o sena elektros instaliacija, įjungus kelis virdulius, grasina palikti mokyklas tamsoje.

Bet kol švietimo įstaigos tikisi bent jau elementarios gaivos, Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) demonstruoja visiškai kitą skrydžio lygį. Lietuvos kultūros taryba dosniai atvėrė piniginę ir skyrė SEMC projektams 81,5 tūkst. Eur. Tarp šių projektų randame:

„Tvarios mados festivalis „Revive‘26““ – 15,0 tūkst. Eur. Nes kas gali būti svarbiau ekologiškai sąmoningam Panevėžio jaunimui, nei tvarios mados tendencijos, kol jų kaimynystėje darželis „Vyturėlis“ džiaugiasi ką tik sutaisyta kanalizacija?
„Miesto pokyčių paviljonas ir jį papildanti viešoji programa“ – 39,5 tūkst. Eur. Nes pokyčius geriausia stebėti specialiame, brangiame ir tuščiame paviljone, o ne tiesiog žiūrint į subyrėjusius „Saulėtekio“ progimnazijos paradinius laiptus.

Neatsilieka ir Panevėžio lėlių vežimo teatras, gavęs 15,0 tūkst. Eur festivaliui su matematiškai neįveikiama formule pavadinime: „Tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lėlė gatvėje 4+0=40““. Kadangi realiame gyvenime 4+0 vis dėlto yra 4, o ne 40, savivaldybės tarybai teks pridėti dar 30,0 tūkst. Eur Lėlių vežimo teatro komunalinėms paslaugoms ir paprastam remontui apmokėti. Kaip matome, lėlės gatvėje šoka, bet sąskaitos už šildymą vis tiek kaupiasi. Tuo tarpu Panevėžio kultūros centrui skiriama 70,0 tūkst. Eur grimo, repeticijų ir persirengimo patalpoms įrengti.

„Siaurukas“ ir merės kišenė – amžinieji biudžeto palydovai

Ar įmanoma įsivaizduoti Panevėžio biudžeto tikslinimą be dviejų šventų dalykų: „Siauruko“ ir mero rezervo? Žinoma, kad ne. Tai yra miesto finansinio stabilumo ir tradicijų pagrindas.

Šįkart savivaldybės tarybai siūloma padidinti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų kapitalą 20,0 tūkst. Eur įnašu. „Siaurukas“ – tai unikalus kultūros paveldo objektas, reikalaujantis nuolatinio piniginio kuro. Nesvarbu, ar traukinys važiuoja, ar stovi, mokesčių mokėtojų tūkstančiai į šią dūmų mašiną turi būti metami reguliariai.

O kad ir merė nesijaustų nuskriausta, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą jos rezervas padidinamas kuklia, bet malonia 3,6 tūkst. Eur suma. Nes juk nenumatytiems atvejams visada reikia turėti šiek tiek smulkių.

Prabangos ir būtinybės kontrastas: Panevėžio biudžeto prioritetai

Kad būtų lengviau suprasti šių biudžeto rokiruočių mastą, siūlome pažvelgti į šią paprastą lyginamąją lentelę. Kairėje matome lėšas, skiriamas solidiems, reprezentaciniams miesto projektams, o dešinėje – skatikus, kuriais bandoma užkamšyti baisiausias švietimo sistemos skyles.

Projektas / Gavėjas (Prabanga)	Suma (tūkst. Eur)	Būtinoji pagalba švietimui (Realus gyvenimas)
„Aukštaitijos“ sporto centro rekonstravimas	627,8	Mykolo Karkos mokyklos trūkęs lietaus vamzdynas (2,3 tūkst. Eur)
Kultūros centro persirengimo ir grimo patalpos	70,0	Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ trūkusi kanalizacija (0,7 tūkst. Eur)
SEMC Miesto pokyčių paviljonas	39,5	„Saulėtekio“ progimnazijos paradinių laiptų remontas (10,5 tūkst. Eur)
Lėlių vežimo teatro papildoma gelbėjimo injekcija	30,0	Lopšelių „Taika“ ir „Jūratė“ karšto vandens vožtuvai (bendrai 3,1 tūkst. Eur)
VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kapitalas	20,0	Kastyčio Ramanausko darželio sugedęs šilumokaitis (0,6 tūkst. Eur)
SEMC tvarios mados festivalis „Revive‘26“	15,0	Rožyno progimnazijos trūkęs karšto vandentiekio vamzdis (0,7 tūkst. Eur)

Teisinis skaidrumas: korupcijos nėra, nes popieriai tvarkingi

Galiausiai, raminantis akordas visiems Panevėžio gyventojams. Ar šios neįtikėtinos lėšų rokiruotės nesukelia korupcijos rizikos? Žinoma, kad ne! Tuo pasirūpino savivaldybės administracijos patarėjas Ramūnas Drakšas, kuris 2026 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą. Vertintojas sėkmingai peržiūrėjo 18 kriterijų. Visi jie pažymėti kaip „Kriterijų atitinka“ arba tiesiog elegantiškai atmesti su pastaba „Kriterijus nėra teisės akto projekto reglamentavimo dalykas“.

Taigi, jokių išskirtinių sąlygų sudarymo, jokių dviprasmybių, jokių spragų. Viskas atlikta idealiai skaidriai, teisėtai ir pagal reglamentą. O kad kanalizacija bėga ar laiptai byra – tai juk ne teisės akto projekto, o tiesiog fizinio pasaulio netobulumo reikalas. Teisiškai Panevėžys yra nepriekaištingas, tvarios mados apsuptas, sportuojantis ir pasirengęs stebėti miesto pokyčius iš naujo, brangaus paviljono. Tad džiaukimės pokyčiais, mieli panevėžiečiai, ir nepamirškite nusipirkti bilieto į „Siauruką“!