CSF, žinoma kaip „Šefai be sienų“, gimė siekiant surinkti lėšų smulkiems gamintojams ir
ūkininkams paremti, kurie prarado pragyvenimo šaltinį ir verslą dėl nekontroliuojamų traumų ar stichinių nelaimių.

Tikslas – remti, atkurti vietos ir regiono smulkius maisto produktų ir gėrimų gamintojus, jų
gyvenimą ir verslą, išsaugant kultūrinę gastronomiją, kulinarinį paveldą ir tradicinius įgūdžius ateities kartoms.

100 % visų surinktų lėšų skiriama padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia, o CSF dirba neatlygintinai, niekas neima atlyginimo ar mokesčio, kitos papildomos išlaidos, reikalingos labdaros organizacijos veiklai vykdyti, yra gaunamos iš rėmėjų.

Kiekvienas surinktų lėšų centas bus skirtas gyvybiškai svarbiai įrangai, produktams ir gyvuliams įsigyti – pavyzdžiui, naujoms ūkininkų avių ir ožkų bandoms, naujiems aviliams, bitėms ir laukinių gėlių ar augalų sėkloms įsigyti, remiant vietos bitininkus ir medaus gamintojus, naujoms alyvmedžių giraitėms alyvuogių aliejaus gamintojams, mažiems žvejybos laivams – tai tik keletas sričių, kurios nuolat patiria nepataisomų nuostolių ir žalos dėl gaisrų, potvynių ar kitų natūralių gamtinių priežasčių, kurių daugelį sukelia ar dar labiau pablogina globalinis klimato atšilimas.

Šefai iš viso pasaulio ir maisto pramonės lyderiai bei plačioji visuomenė susiburia šiai pasaulinei iniciatyvai.

Vienas iš pagrindinių Alan Coxon tikslų – kiekvienoje pasaulio šalyje paskirti 1 CSF atstovą, kuris palaikytų iniciatyvą ir prireikus būtų pasiruošęs padėti, kai to prireiks. Visi be išimties yra „pašaukti“ į šią misiją padėti smulkiesiems gamintojams, kurie savo veikla keičia mūsų gyvenimo būdą, valgiaraščių autentiškumą, suteikia išskirtinumo turizmui ir lankytojams, kartu išsaugodami kulinarinę kultūrą ir paveldą visame pasaulyje. Alan Coxon mano, kad “praradus savo smulkiuosius gamintojus, prarasime kultūrinę, kulinarinę istoriją, išskirtinumą, autentiškumą, tradicijas ir iš tikrųjų plakančią tautos širdį“.

Šefą Evaldą Žaliuką organizacijos steigėjai pakvietė prisijungti prie CSF – šis kvietimas, anot šefo, „giliai siejasi su jo asmeninėmis ir profesinėmis vertybėmis“. Keistis vietoje, žinant sunkumus ir gebant įsikišti, saugant savo tapatybę. Tradicijų ir žinių išsaugojimas yra ne tik garbė, bet visų pirma kvietimas, kuris mane labai džiugina siekiant prisidėti prie tikslų, kuriais labai tikiu.