Dirbtinis intelektas (DI) šiandien vis dažniau pristatomas kaip technologija, galinti pakeisti darbo rinką, padidinti produktyvumą ir net mažinti socialinę nelygybę. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo priešingą tendenciją – moterys DI įrankiais naudojasi gerokai rečiau nei vyrai. Ekspertai perspėja, kad ilgainiui tai gali ne mažinti, o dar labiau didinti egzistuojančią nelygybę: tie, kurie greičiau prisitaikys prie DI, įgis didesnį pranašumą darbo rinkoje, karjeros galimybėse ir atlyginimų srityje.
„Šiandien karjeros galimybės ir atlyginimas vis labiau priklauso nuo žmogaus sukuriamos vertės. Jei dalis darbuotojų, pasitelkę DI, galės dirbti greičiau ir efektyviau, natūralu, kad jie dažniau sulauks vadovų dėmesio, paaukštinimų ar didesnių premijų. Todėl retesnis DI naudojimas tarp moterų ilgainiui gali dar labiau padidinti jau egzistuojančius vyrų ir moterų atlyginimų bei karjeros galimybių skirtumus“, – teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Mantas Lukauskas.
Nauja skaitmeninės atskirties forma
Harvardo verslo mokyklos (angl. Harvard Business School) tyrėjų apžvelgtos 18 skirtingų studijų, apėmusių daugiau nei 140 tūkst. žmonių visame pasaulyje, parodė gana nuoseklią tendenciją – moterys generatyvinio DI įrankiais naudojasi rečiau nei vyrai. Šis skirtumas fiksuojamas skirtingose šalyse ir profesijose, o tyrėjus labiausiai stebina tai, kad atotrūkis išlieka net tada, kai žmonėms suteikiamos vienodos galimybės išbandyti šias technologijas.
„Tai kelia nemažai nerimo ir ateityje gali turėti rimtų pasekmių. Kalbame ne tik apie vieno ar kito įrankio nenaudojimą – tai gali tapti nauja skaitmeninės atskirties forma. Generatyvinis DI jau dabar keičia darbo rinką ir patį produktyvumo suvokimą, todėl žmonės, kurie nespės prisitaikyti prie šių pokyčių, gali prarasti konkurencingumą. Istoriškai vyrai dažnai greičiau pradėdavo naudotis naujomis technologijomis, tačiau šįkart pokyčiai vyksta taip sparčiai, kad delsimas gali kainuoti pernelyg brangiai“, – sako M. Lukauskas.
Pasak jo, nors technologijų ar inžinerijos srityse lyčių skirtumai tradiciškai būna ryškesni, naujausi duomenys rodo gana netikėtą dalyką – ši tendencija matoma beveik visur. Net ir srityse, kuriose dirba daugiau moterų, vyrai DI įrankius pradeda naudoti dažniau ir greičiau. Tai leidžia manyti, kad esmė slypi ne konkrečioje profesijoje, o platesniame požiūryje į naujas, dar mažai pažįstamas technologijas.
„Vien tai, kad žmogus turi prieigą prie technologijos, dar nereiškia, jog jis ja naudosis. Viena iš priežasčių – laikas eksperimentuoti. DI įrankiai reikalauja laiko juos išbandyti ir suprasti jų veikimą. Kadangi moterims vis dar dažniau tenka didesnė dalis įsipareigojimų už darbo ribų, joms neretai lieka mažiau laiko neįpareigojančiam technologijų išbandymui“, – dalijasi jis.
Svarbus aspektas yra ir požiūris į klaidas. DI įrankiai vis dar neretai klysta ar pateikia netikslią informaciją. Vyrai dažniau linkę į tai numoti ranka dėl didesnio darbo greičio, o moterys paprastai kelia aukštesnius kokybės reikalavimus ir greičiau atmeta įrankį, jei mato, kad juo negalima visiškai pasitikėti. Reikšmės turi ir tai, kaip pats DI pristatomas – jei jis atrodo pernelyg techninis ar sudėtingas, dalis žmonių paprasčiausiai nemato prasmės juo naudotis.
Formuojasi dar vaikystėje
KTU psichologas Eimantas Lukoševičius pastebi, kad didelę reikšmę santykiui su technologijomis turi socializacija. Augdami berniukai dažniau skatinami domėtis technologijomis, o merginos vis dar neretai susiduria su požiūriu, kad tai labiau vyriška sritis. Dėl to vaikinai dažniau sulaukia palaikymo rinktis technologines studijas ar profesijas, o merginoms tenka daugiau abejonių ir mažiau paskatinimo. Tai gali lemti mažesnį pasitikėjimą savimi technologijų srityje, nors realūs gebėjimai nebūtinai skiriasi.
Tam įtakos turi ir pavyzdžiai aplinkoje. Berniukai dažniau mato vyrus, kurie naudojasi technologijomis ar dirba šioje srityje, todėl toks elgesys jiems tampa savaime suprantamas ir natūralus. Tuo tarpu mergaitėms tokių pavyzdžių dažnai trūksta.
„Ne mažiau svarbu ir tai, kad berniukams dažniau suteikiama daugiau laisvės eksperimentuoti, bandyti, klysti ir tyrinėti technologijas nebijant kritikos. Tokia patirtis ugdo drąsą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Todėl suaugus skirtumai dažniau pasireiškia ne tikraisiais gebėjimais, o tuo, kiek žmogus jaučiasi užtikrintai naudodamasis naujomis technologijomis“, – aiškina E. Lukoševičius.
Mergaitės dažnai mato, kaip jų mamos ar kitos svarbios moterys atsargiau žiūri į technologijas, abejoja savo gebėjimu jomis naudotis arba vengia tam tikrų technologinių sprendimų. Vaikai perima ne tik konkretų elgesį, bet ir požiūrį – ima manyti, kad technologijos yra sudėtingos, jose lengva suklysti ar ko nors nesuprasti.
„Dėl šių priežasčių moterys kartais į naujus technologinius įrankius žiūri atsargiau – ilgiau juos stebi prieš pradėdamos naudotis arba labiau bijo suklysti. Tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai yra prastesni. Dažniausiai tai atspindi skirtingą patirtį, paskatinimo trūkumą ir visuomenėje susiformavusius lūkesčius“, – dalijasi jis.
Stereotipai riboja abi lytis
E. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad su vertinimu susiję sunkumai gali būti dažnesni tarp moterų, nes jos vidutiniškai jautriau reaguoja į aplinkinių nuomonę ir dažniau bijo suklysti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai nėra tik moterų problema.
„Spaudimą technologijų srityje patiria ir vyrai. Iš jų dažnai tikimasi būti kompetentingiems, viską suprasti ir greitai perprasti naujus įrankius. Dėl to kai kurie vyrai vengia parodyti, kad kažko nežino, bijo klausti ar atskleisti savo nesaugumą, nes nenori būti neigiamai įvertinti ar pasirodyti nepakankamai kompetentingi“, – pastebi jis.
Pasak KTU psichologo, dalis vyrų taip pat gali jaustis tarsi įpareigoti domėtis technologijomis ar mokėti jomis naudotis vien todėl, kad visuomenėje ši sritis vis dar siejama su vyriškumu, nors iš tiesų technologijos jiems gali būti ne itin artimos ar įdomios.
„Kalbant apie DI naudojimą, svarbu suprasti, kad žmonių elgesį lemia ne tik technologiniai gebėjimai, bet ir psichologinis saugumas bei pasitikėjimas savimi – tai, kiek žmogus jaučiasi galintis mokytis, klysti ir eksperimentuoti nebijodamas neigiamo vertinimo. Stereotipai riboja abi lytis: vieniems jie mažina pasitikėjimą savimi ir norą bandyti, o kitiems kelia nuolatinį spaudimą būti kompetentingiems technologijų srityje“, – pažymi jis.
Gali paveikti moterų karjeros galimybes
E. Lukoševičiaus teigimu, jei moterys rečiau naudosis DI, ilgainiui tai gali paveikti jų produktyvumą, konkurencingumą darbo rinkoje ir karjeros galimybes.
„Tai gali atsiliepti ir emocinei savijautai – stiprinti nerimą dėl atsilikimo nuo kitų, mažinti pasitikėjimą savo kompetencijomis, skatinti savęs nuvertinimą ar kaltės jausmą, taip pat kelti baimę ieškoti naujo darbo“, – sako jis.
Panašias tendencijas pastebi ir M. Lukauskas. Jis teigia, kad ateityje gali ryškėti nauja atskirtis tarp darbuotojų: vieni gebės valdyti DI ir priimti strateginius sprendimus, o kiti atliks tik rutinines užduotis. „Jei moterys dėl įvairių priežasčių dažniau atsidurs antrojoje grupėje, tai gali susilpninti dešimtmečius trukusias pastangas mažinti vyrų ir moterų karjeros galimybių skirtumus“, – pažymi jis.
Pasak jo, svarbu nepamiršti ir to, kad DI įrankių kūrimas, tobulinimas bei pritaikymas dažnai remiasi aktyviausių vartotojų elgsena ir poreikiais. Jei moterys šiomis technologijomis naudosis rečiau, kyla rizika, kad jų poreikiai bus prasčiau atspindėti kuriant ateities DI sprendimus, o tai gali dar labiau padidinti jau egzistuojančią atskirtį.
Svarbu leisti žmonėms klysti
M. Lukausko teigimu, tiek švietimo sistema, tiek įmonės turėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip pristatomas DI. Pasak jo, reikėtų nustoti jį vaizduoti kaip įrankį, skirtą tik programuotojams, ir dažniau rodyti realias kasdienes situacijas – pavyzdžiui, kaip DI gali padėti sutaupyti kelias valandas atliekant rutinines užduotis.
„Taip pat labai svarbu kurti aplinką, kurioje nebūtų baisu klysti. Darbuotojai turi žinoti, kad eksperimentuoti su DI ir pradžioje neišvengiamai padaryti klaidų yra visiškai normalu. Be to, vis dar trūksta gerųjų pavyzdžių. Jei organizacijose daugiau vadovių moterų dalytųsi savo patirtimi naudojant DI, tai padėtų griauti stereotipą, kad tai tėra technologijų entuziastų, dažnai siejamų su vyrais, sritis“, – sako jis.
Galiausiai, pačioms įmonėms reikėtų aiškesnių DI naudojimo taisyklių, kad darbuotojams nekiltų abejonių ar baimių dėl etikos ir duomenų saugumo.
KTU psichologas pažymi, kad pokyčiai pirmiausia turėtų prasidėti nuo švietimo ankstyvame amžiuje – svarbu skatinti vaikus užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu, ir neriboti jų lyties stereotipais. Nesvarbu, ar technologijomis domisi berniukas, ar mergaitė – svarbiausia leisti eksperimentuoti, skatinti smalsumą ir palaikyti norą išbandyti naujus dalykus.
„Taip pat labai svarbu kalbėti apie savivertę, baimę suklysti ar atsilikti nuo kitų ir mokyti, kad klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis“, – sako E. Lukoševičius.
