Paskutiniojo šių metų Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės pokalbio iš Europos Parlamento (EP) metu europarlamentarai apžvelgė praėjusių metų svarbiausius įvykius.
„Dar vienos Kalėdos, dar vieni metai prabėgo. Nesinori jokių banalių žodžių, todėl, kad metai buvo ypatingi. Kas žino, kaip atrodys vadovėliuose aprašytas šitas laikotarpis, nes mes nežinome, kas bus kitais metais. Norisi tikėtis, kad jie bus kitokie, kad ateis Taika pagaliau, bent jau į Ukrainos žemę, bet laukia labai daug visokių darbų. Kaip Tau jausmas? Tu niekada nemėgdavai atvirukų ir saldžių pasveikinimų, tai karo metai…“, – R. Juknevičienė pasiteiravo kolegos.
„Teisingai pasakei, man niekada „nelipdavo“ tie barokiniai pasveikinimo žodžiai. Gerai, kad galime pasveikindami su šv. Kalėdomis ir aptarti prabėgusius metus, ir pažiūrėti į priekį. Tai metai, be abejo, ypatingi, daugeliui žmonių tragiški, turiu omeny Ukrainą. Dramatiški, didžiuliai pokyčiai vyksta. Bet iš kitos pusės, man atrodo, kad kada nors, istorijos perspektyvoje, kai iš Dangaus tą matysime, – sakė A. Kubilius. – Šie metai matysis kaip istorinių lūžių metai. Aš pats sau taip vardinu, bet taip jau susiklostė mūsų likimas, kad mes taip, kaip Vakaruose įprasta sakyti, matėme Berlyno sienos griūtį, kaip subyrėjo visas socialistinis lageris ir mes atkovojome savo Nepriklausomybę, tai dabar ateina toks metas, kuris ateityje gali būti įvardintas kaip Kremliaus sienų byrėjimo metas. Ne tų fizinių, nes ten architektūrinis paminklas, bet to autoritarinio režimo, priespaudos, agresijos, melo, korupcijos, kleptokratijos. Prasideda labai stiprus byrėjimas. Ir tas karas, kurį Putinas pradėjo, nusikalstamas karas, iš tikrųjų buvo pradėtas ne dėl to, kad Putinas jautėsi labai stipriu, bet dėl to, kad jis jau galbūt jautė, kad tos sienos pradeda byrėti. Jų byrėjimas artėja: Ukraina, revoliucija Baltarusijoje užspausta su kraujais. Tie pojūčiai man leidžia galvoti, kad ateityje į istorijos vadovėlius bus įrašyti du dalykai: Kremliaus sienų byrėjimo pradžia, prasidėjusi su Putino invazija į Ukrainą ir šalia Spartos mūšio bus įrašyta Mariupolio gynyba, kiti Ukrainos mūšiai, tai kas istorijoje turi unikalumo“, – mintimis dalijosi A. Kubilius.
„Dabar baigiantis metams, grįžtant atgal, prisimenant tą vasario 24-ąją ir dar mėnesius iki tol, kol brendo visa ši situacija, aš dažnai galvoju ir savo kolegoms vakariečiams esu linkusi pasakyti. Įsivaizduokime visi kartu, jei Putinas per savaitę būtų paėmęs Kyjivą ir Ukrainą, o akivaizdu, jog toks planas buvo, jis net neplanavo plano B, tai matosi pagal visą eigą. O taip galėjo įvykti. Kaip sako ekspertai, tai buvo penkių minučių klausimas. Keletas klaidų iš Rusijos pusės ir jei Ukraina nebūtų padariusi kažkokių veiksmų, tai būtų įvykę. Juk jau buvo visi desantai nuleisti prie pat Kyjivo ir pačiame mieste. Įsivaizduokime dabar sutikdami Naujus Metus, kad ir kokia sunki situacija dabar yra, ir kaip skaudu matyti, kas dabar vyksta Ukrainoje, bet aš jau matau tai kaip tam tikrą jau pasiektos pergalės dalį.
Nes tai, kas vyko dvidešimt metų po visos Sovietų Sąjungos, dalį, kai valdo Putinas, man mediciniškai primena pūlinį, kurio nenorėjo pamatyti daugelis Vakaruose. Jo tiesiog nenorėjo matyti. Pats Putinas pradėdamas šį karą, 24 dieną, šio karo šį etapą, jis tą pūlinį pradūrė. Ir dabar tie kraujingi pūliai, atsiprašau už žodžius, bet aš taip matau situaciją. Ir tas pratrūkęs pūlinys, gydomas Ukrainiečių krauju, bet aš tikiu, kad jis bus išvalytas. Ir čia mūsų visų pareiga. Lietuvos žmonių pagalba Ukrainai, kad tas pūlinys neužkrėstų. Tai tokiomis nuotaikomis aš sutinku Naujus Metus, sėsiu prie Kūčių stalo ir susitiksiu su artimaisiais per šv. Kalėdas galvodama, kad pirmiausia ačiū Ukrainai, kad išgelbėjo nuo to pūlinio, kuris galėjo ateiti iki mūsų. Ir, žinoma, jaučiuosi, kad darėme kartu daug, kiek galėjome. Ir dar daug reikės padaryti. Sveikindama jus, noriu palinkėti, kad tie metai būtų sveikesni visomis prasmėmis ir tų politinių pūlinių kontekste ir visokių pandemijų ir mūsų pačių. Dėkoju mūsų Vyriausybei, kolegoms, bendražygiams, kurie atlaikė labai sunkius metus Lietuvoje. Kad ir ką besakytų, aš neįsivaizduoju, kas būtų Lietuvoje, jei dabar būtų kita Vyriausybė, o ne Ingridos Šimonytės ir ne mūsų žmonės frakcijos daugumoje. Ir Gabrielius Landsbergis, jo kaip partijos pirmininko lyderystė. Tai visus, visus sveikinu, linkiu dar didesnės ištvermės“, – linkėjo R. Juknevičienė.
„Pirmiausia linkiu visiškos Ukrainos pergalės kare. Ką tai gali reikšti? Pirmiausia – teisingą virsmą Baltarusijoje. Lukašenka kristų. Tai reikštų, kad demokratijos siena persikelia iki Smolensko. Tai 400 kilometrų nuo mūsų ir tiek pat nuo Maskvos. Tai būtų didžiulė permaina. Tokiu atveju pradėtume matyti ir kitokios Rusijos daigelius. To visiems palinkėčiau, nes tikrai norisi matyti, kad dabar vykstantys dramatiški įvykiai ir pūlinio pratrūkimas, ir Kremliaus sienų griūtis, kad mūsų ateities kartoms leistų nebegyventi amžinai grėsmių paunksnėje,“ – viltingai linkėjo A. Kubilius.
Parlamentarai atsisveikino dėkodami už draugystę, paramą, palaikymą, kurią jautė, net būdami toli ir linkėjo geresnių ateinančių metų.
