KTU ekonomistas: kaip didieji koncertai perrašo miesto ekonomiką?

„Tokie didieji koncertai kaip 2024 m. Edo Sheerano pasirodymai Kaune daro reikšmingą poveikį vietos ekonomikai. Pasak agentūrų „L Tips Agency“ ir „FKP Scorpio“, per du vakarus iš eilės vykusius koncertus, kurių metu buvo pasiektas naujas bilietų pardavimo rekordas Baltijos šalyse, renginiai pritraukė daugiau nei 81 tūkst. žiūrovų“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius.

Anot jo, vienas pirmųjų pokyčių, kurį galima pastebėti renginių metu, – suaktyvėjimas apgyvendinimo sektoriuje. Tokiais atvejais viešbučių užimtumas neretai pasiekia 90–100 proc. „Pastebimai išauga lankytojų srautai į kavines ir restoranus, o taip pat gerokai padidėja viešojo transporto, taksi bei automobilių nuomos paslaugų paklausa. Mažmeninėje prekyboje aktyviau perkami suvenyrai, koncertų atributika ir kitos prekės. Visa tai prisideda prie didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių surinkimo“, – teigia E. Stankevičius.

Atvykę į koncertą, svečiai dažnai pasinaudoja proga ne tik dalyvauti renginyje, bet ir pasilieka kelioms dienoms ilgiau, norėdami geriau pažinti šalį – jie leidžiasi į ekskursijas, lankosi muziejuose, kultūros objektuose bei kituose turistiniuose maršrutuose.

„Vienas koncertas, atsižvelgiant į išaugusį paslaugų ir papildomos darbo jėgos poreikį, gali sukurti 5–8 mln. eurų ekonominės naudos. Vis dėlto galutinis poveikis labai priklauso nuo lankytojų kilmės – didesnę ekonominę naudą miestui paprastai atneša svečiai iš užsienio“, – pažymi KTU ekonomistas.

2024 m. vasarą Kauną sudrebino britų atlikėjas Edas Sheeranas, du vakarus iš eilės surengęs pasirodymus Dariaus ir Girėno stadione. Tai buvo vienas didžiausių muzikinių renginių Lietuvos istorijoje.

„Remiantis bilietų platintojų, tokių kaip „Bilietai.lt“ ir „Ticketmaster“, kainodara, bilietų kainos svyravo nuo maždaug 60 iki daugiau nei 120 eurų, todėl skaičiavimams buvo taikytas apytikslis 80 eurų vidurkis. Atsižvelgiant į taikomą 21 proc. PVM tarifą, galima įžvelgti ir reikšmingą mokesčių grąžą į valstybės biudžetą“, – svarsto E. Stankevičius.

Pasak jo, tiesioginis ekonominis poveikis apima ne tik bilietų pardavimus, bet ir papildomas darbo vietas, reikalingas renginio organizavimui. Europos stadionų poveikio studijos rodo, kad tokio masto koncertui paprastai prireikia nuo 300 iki 600 darbuotojų.

„Netiesioginis poveikis taip pat reikšmingas – daugelis žiūrovų atvyksta iš kitų Lietuvos miestų ar net iš užsienio, todėl didelę jų išlaidų dalį sudaro apgyvendinimas. Lietuvos viešbučių asociacijos duomenimis, vidutinė nakvynės kaina Kaune vasaros sezono metu 2023–2024 m. svyravo nuo 70 iki 90 eurų. Kadangi dauguma svečių mieste praleidžia bent dvi naktis, vieno lankytojo išlaidos apgyvendinimui vidutiniškai siekia apie 160 eurų“, – pažymi KTU ekonomistas.

Papildomas išlaidas sudaro ir maitinimas, transportas bei suvenyrai – Europos koncertinio turizmo tyrimai atskleidžia, kad vidutinis lankytojas šioms reikmėms išleidžia apie 100 eurų.

„Visa tai rodo, kad vienas didelio masto koncertas, priklausomai nuo lankytojų sudėties ir jų elgsenos, gali sukurti nuo 5 iki 8 mln. eurų ekonominės naudos. Šis poveikis ypač išauga, kai renginyje dalyvauja ne vietiniai gyventojai, o svečiai iš kitų miestų ar užsienio – tuomet toks renginys tampa savotiška paslaugų eksporto forma, būdinga šiuolaikinei patirties ekonomikai“, – aiškina jis.

Pasak E. Stankevičiaus, egzistuoja ir kita medalio pusė – neigiamas poveikis miestui ir jo gyventojams. Pavyzdžiui, daug kritikos sulaukė Edo Sheerano koncertas Kaune dėl jo daromo poveikio gyvenamajai aplinkai.

„Renginio metu buvo fiksuoti triukšmo normų viršijimai – gyventojai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad iki pat vidurnakčio drebėjo langai, o vaikai negalėjo užmigti. Triukšmas tęsėsi ir po koncerto – iki antros valandos nakties buvo girdėti šūkavimai, fejerverkai bei grįžtančių žmonių šurmulys. Dėl to savivaldybė ir aplinkosaugos institucijos sulaukė pakartotinių gyventojų skundų“, – dalijasi jis.

Dar vienas iššūkis – didžiulis krūvis miesto transporto infrastruktūrai. Tą dieną Kauno eismas praktiškai sustojo: pagrindinės gatvės, tokios kaip Savanorių prospektas, Tunelio ir Parodos gatvės, buvo užkimštos automobiliais nuo pat pietų iki vėlaus vakaro. Gyventojai pasakojo, kad įprastai vos 10 minučių trunkanti kelionė namo užtruko beveik valandą. Viešasis transportas buvo perpildytas, autobusai vėlavo iki pusvalandžio, o kai kurios miesto dalys tapo sunkiai pasiekiamos.

„Po koncerto prireikė papildomų išteklių aplinkai sutvarkyti. Į Ąžuolyno parką suplūdus tūkstančiams žmonių, kai kurios žaliosios zonos buvo suniokotos. Stadiono prieigos liko nusėtos plastiko atliekomis – maisto pakuotėmis ir alkoholio tara. Valymo darbai truko dvi dienas, o jų kaina miestui siekė apie 30 tūkst. eurų. Ši suma apėmė ne tik šiukšlių surinkimą, bet ir laikinų infrastruktūrų, tualetų bei saugumo sprendimų išlaidas“, – teigia KTU ekonomistas.

Tokio masto renginiai sukelia papildomą krūvį viešosioms paslaugoms. Koncerto metu Kaune budėjo apie 150 policijos pareigūnų – jų darbas miestui kainavo maždaug 25 tūkst. eurų. Buvo mobilizuotos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos – užfiksuota mažiausiai 12 atvejų, susijusių su alkoholio vartojimu, perkaitimu ar traumomis. Dėl išaugusio krūvio dalis įprastų gyventojų iškvietimų buvo nukreipta arba sulaukė vėlavimų.

„Šie iššūkiai sukėlė stiprias emocines gyventojų reakcijas. Kai kurie siūlė tokius koncertus perkelti už miesto ribų – pavyzdžiui, įrengti specialų koncertų slėnį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kiti dalijosi jausmu, kad renginio metu tapo svečiais savo pačių mieste. Vienas gyventojas socialiniuose tinkluose rašė: „Jaučiausi svečias savo kieme“, – pastebi E. Stankevičius.

Koncertinis turizmas Lietuvoje jau dabar generuoja apčiuopiamą ekonominę grąžą, nors jo indėlis į bendrąjį vidaus produktą (BVP) kol kas išlieka nedidelis. Vis dėlto kryptingai formuojant valstybės politiką, šis sektorius galėtų tapti vienu iš strateginių paslaugų eksporto ramsčių – ypač kultūros, turizmo ir regioninės plėtros sankirtoje.

„Koncertų rengimas prisideda prie aukštos pridėtinės vertės eksporto plėtros – ši veikla reikalauja nedidelio importo, leidžia diversifikuoti šalies ekonomiką, ypač paslaugų sektoriuje, ir stiprina Lietuvos kultūrinį matomumą Baltijos regione. Be to, tokie renginiai kuria naujas darbo vietas ir skatina infrastruktūros plėtrą – nuo viešbučių ir logistikos iki renginių techninės įrangos, IT sprendimų ir kitų susijusių sektorių“, – pažymi E. Stankevičius.

Tam, kad šiuo metu stebimas koncertinio turizmo pakilimas netaptų trumpalaikiu reiškiniu, o peraugtų į tvarią turizmo ir ekonomikos kryptį, būtini kryptingi ir koordinuoti sprendimai valstybiniu mastu. Visų pirma, reikalinga nacionalinė koncertinio ir festivalinio turizmo strategija, apimanti ne tik kultūros, bet ir turizmo, ekonomikos bei regioninės plėtros politiką.

„Svarbų vaidmenį atlieka ir valstybės investicijos į daugiafunkces erdves – objektus, pritaikytus ne tik koncertams, bet ir verslo ar sporto renginiams. Tokie kompleksiniai sprendimai didina infrastruktūros atsiperkamumą ir skatina regioninę plėtrą. Ne mažiau svarbi – tikslinga komunikacija tarptautinėse rinkose, ypač Lenkijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, kuriose gausu potencialių kultūrinio turizmo dalyvių“, – aiškina KTU ekonomistas.

Pasak jo, tarptautinė praktika rodo, kad koncertinis turizmas gali tapti svarbia strateginių ekonomikos planų dalimi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje koncertai pripažįstami reikšmingu paslaugų eksporto sektoriumi – tai įtvirtinta organizacijos „UK Music“ ataskaitoje, kurioje nurodoma, jog šis segmentas kasmet sugeneruoja apie 4,7 mlrd. svarų sterlingų.

Kitose šalyse koncertinis turizmas taip pat integruotas į nacionalines ar regionines strategijas: Islandijoje festivalis „Airwaves“ tapo viena svarbiausių turizmo traukos priemonių, pritraukiančių daugiau nei 10 proc. visų užsienio lankytojų, o Ispanijoje, ypač Barselonoje, koncertinis bei verslo renginių (angl. Meetings, Incentives, Conferences, Exhibitions, MICE) turizmas jau seniai laikomas vienu iš pagrindinių miesto ekonomikos variklių, sukuriančiu dešimtis tūkstančių darbo vietų.

„Šių šalių pavyzdžiai atskleidžia aiškią tendenciją – koncertai traktuojami kaip strateginė valstybės infrastruktūros dalis, panašiai kaip oro uostai ar logistikos centrai. Norint, kad Lietuva žengtų šia kryptimi, būtina peržengti vien pramogos sampratą ir koncertinį turizmą vertinti kaip eksporto kanalą, ekonomikos diversifikavimo priemonę bei kultūrinės diplomatijos įrankį“, – teigia E. Stankevičius.