Knygoje sprendžiama Lietuvos karalystės „byla“

Kovo 28 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
konferencijų salėje kviečiame į Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė
de facto ir de jure viduramžių Europoje” sutiktuves. Renginį ves aktorius, bardas Gediminas
Storpirštis.
Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais
reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų
šalies istorikai vengia įvardinti juos karaliais? Kritiškai vertindamas istoriografiją ir remdamasis
šaltiniais, literatūrologas A. Bučys knygoje „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de
jure viduramžių Europoje” siekia atstatyti tikruosius senosios Lietuvos valdovų titulus.
2016 m., autoriaus teigimu, tyliai buvo paminėta sukaktis – suėjo 700 metų, kai į Lietuvos sostą
sėdo karalius Gediminas. Tada jam kilo mintis ištirti, kaip ir kodėl to meto korespondencijoje ir
kituose šaltiniuose vartotas karaliaus terminas šiuolaikiniuose tyrimuose tapo kunigaikščio titulu.
Literatūrologas teigia, kad Mindaugas visuose laiškuose ir privilegijose vadinamas karaliumi dar iki
krikšto. Taip pat ir jo įpėdiniai, niekada netapę krikščionimis, kronikose ir dokumentuose taip pat
vadinami Lietuvos karaliais. Pats Gediminas pats save vadina karaliumi, taip įvardinamas ir
vokiečių bei Romos šaltiniuose.
Autorius tikisi, kad knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių
Europoje“ padės iš naujo permąstyti Lietuvos istorinį pasakojimą ir kitaip įvertinti Gediminaičių
dinastiją bei jos palikimą.
Renginio metu bus galima įsigyti knygą. Kaina 28 Eur.
Knygos autorius A. Bučys – rašytojas ir literatūrologas, literatūros kritikas. Šalia mokslinių veikalų,
A. Bučys yra parašęs keletą poezijos rinkinių ir romanų. 2010 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros
ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai” ir „Seniausioji lietuvių literatūra”.