Lietuva neteko vieno iškiliausių šių laikų aviatoriaus, konstruktoriaus Vlado Kensgailos.
V. Kensgaila gimė 1933 m. rugsėjo 23 d. Bikavėnų kaime, Šilutės rajone. 1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta, teko slapstytis. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, bet po Stalino mirties slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus pavyko baigti vidurinę mokyklą.
Nuo vaikystės jautė didžiulį potraukį aviacijai ir ypač lėktuvų konstravimui. Iš viso suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas.Dirbo Šilutės moksleivių namuose, bibliotekoje, kultūros namuose. 1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, kuris vėliau tapo pavyzdinis. 1960-1973 m. klubui vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises, 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.
1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982-1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pakliuvo į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.
Nuo 1981 m. V. Kensgaila įsikūrė Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi.
Visą gyvenimą V. Kensgaila skyrė ne tik aviacijos technikai, bet ir aviacijos istorijai populiarinti. Jis sukūrė 3 „Lituanicos“ kopijas. Pirmoji panaudota filmuojant populiarų režisieriaus Raimondo Vabalo vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“. 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, V. Kensgaila savo „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas mūsų lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva.
Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras, už nuopelnus aviacijai 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu. 2001-2011 m. buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2013 m. V. Kensgailai suteiktas Panevėžio miesto Garbės piliečio vardas.
