Gyvenimą vienaip ar kitaip pakreipia skirtingi dalykai: žmonės, įvykiai, pomėgiai, polinkiai, gabumai… Tačiau, būna, ir atsitiktinumas. Visai Lietuvai puikiai žinomą aktorę Gražiną Baikštytę į kiną stumtelėjo vienui vienintelė meninė nuotrauka – Liudviko Ruiko „Gražina“. Tiesa, ne bet kokia – anuomet pelniusi apdovanojimų ir itin didelį dėmesį. Būtent po jos režisieriai pradėjo kviesti filmuotis dar jokių aktorinių studijų nebaigusią merginą.
Tai tik viena istorija iš G. Baikštytės knygos „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“, pristatytos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Vienintelė
G Baikštytė sako esanti vienintelė tikra kino aktorė Lietuvoje – t. y. vaidinusi tik kine.
„Lietuvoje buvo ugdomi teatro aktoriai. O aš pradėjau filmuotis dar iki aukštųjų mokslų (5 filmuose), taip ir užsidegiau kinu. Maskvoje buvo kinematografijos institutas (VGIK) – įstojau, nors konkursas buvo didžiulis – kone 200 žmonių į vieną vietą. Ruošiausi kaip ir kiti – ištraukos, eilėraščiai. Bet per stojamuosius komisija dažnai paprašo ką nors improvizuoti. Man artimiausias šokis (tuomet šokau liaudiškus), tad pristačiau kažkokį etiudą. Jis man ir padėjo įstoti, nes komisijai parodžiau savo judesio galimybes“, – prisimena G. Baikštytė.
Taip prasidėjo profesionalusis aktorės gyvenimo tarpsnis, filmavimai ir kelionės po sovietines respublikas, užsienį, pažintys ir susitikimai su bene garsiausiomis to meto kino asmenybėmis.
Kada, jei ne dabar?
G.Baikštytės kino karjera nutrūko Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Dirbo žurnalistikos srityje, filmavosi, fotografavosi reklamoms, rašė knygas. Iki šiol yra išleidusi tris – „Gyvenimas kaip teatras“, „Rimo Tumino sodas“, „Šarūnas Bartas: kai gyvenimas tampa kinu“. Jose – autorės pokalbiai su garsiais kino ir teatro kūrėjais.
„Rašyti apie save? Iš pradžių nė minties nebuvo – man patinka kalbinti ir rašyti apie kitus. Tačiau daugelis paklausdavo: „Kodėl ne apie save, juk tokį įdomų gyvenimą nugyvenai?“. Galiausiai ši mintis nusėdo pasąmonėje. Ir kada, jeigu ne dabar? Vėliau gali praeiti noras, o gal jau tiesiog nebegalėsiu. Taip ir nutariau pabandyti. Susitikome su mano drauge fotografe Vaiva Abromaityte – knygoje daug būtent jos nuotraukų, tam organizavome specialias fotosesijas“, – pasakoja bibliotekos viešnia.
„Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ – tai spalvingos G. Baikštytės gyvenimo akimirkos ir kuriozai filmuojantis, sovietinės grimasos, nepamirštamos pažintys ir kelionės. Pokalbiai su jaunystės draugais, tapusiais garsiais menininkais: Vyteniu Pauliukaičiu, Vladimiru Tarasovu, Algimantu Puipa, Raimundu Banioniu, Juozu Budraičiu, Rimu Tuminu, Oskaru Koršunovu ir kt. Susitikimai su anuometėmis kino garsenybėmis – Aleksandru Abdulovu, Olegu Daliu, Nikolajumi Karačencovu, Leonidu Jermolniku, Džina Lolobridžida ir kt.
Už meilę svarbesnis jausmas
Visi naujausioje G. Baikštytės knygoje kalbinti herojai sulaukė vienodo klausimo – ar ilgisi jaunystės, norėtų grįžti į tuos laikus. O ką apie tai mano ji pati?
„Dvejopas klausimas – ar noriu į jaunystę, t. y. būti jauna, ar aš noriu grįžti į tuos jaunystės laikus. Norėčiau abiejų, bet su dabartiniu protu ir išmintimi. Bet tada nebūtų jaunystė“, – šypsosi.
Bibliotekos viešnios teigimu, sovietmetis nebuvo lengvas, ypač kai su mama gyveno Kaune, o šiai tekę išlaikyti du vaikus.
„Kad ir kaip sunkiai gyvenome, tai buvo šviesus laikas, nes turėjau mamą, draugų, negalvodavome apie buities problemas – kodėl nėra šilto vandens, trūksta maisto ir pan. Apie pinigus tiesiog nekalbėdavome. Svarbu ir tai, kad anuomet atrodė – viskas dar prieš akis, kad dar daug bus to visko, dar spėsi daug nuveikti. Ne meilė buvo svarbiausia, o būtent šis jausmas. O dabar sėdžiu prieš jus ir nebegaliu to pasakyti. Jau nugyventa didžioji gyvenimo dalis, ir niekas nežino, nei kada, nei kaip jis baigsis“, – sako G. Baikštytė.
Knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ galima užsisakyti bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt.
*****
Susitikimas – projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje“ dalis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Asta Sarapienė
Viešųjų ryšių specialistė
