Kalbant apie problemas, susijusias su ekologija, visų pirma svarbu suvokti, kad tvarumas nėra mados reikalas, kuris praeis. Veikiau tai strateginės svarbos sritis, kuri lemia kiekvieno verslo sprendimus bei procesus ir formuoja verslo etikos pagrindus, padeda valdyti aplinkosaugines rizikas, galinčias sąlygoti netgi teisinę atsakomybę. Apie tvarumą kalbėti ir siekti organizacinių tikslų tvarumo srityje yra kiekvienos organizacijos vidinis susitarimas, bet anksčiau ar vėliau tai daryti reikės kiekvienam. Norisi sprogdinti sukurtą burbulą, kad pokytis turi būti greitai pasiekiamas – net mažiausios kasdienės pastangos priartina mus prie tvarumo tikslų.
Gerai atlikti namų darbai
Prieš imantis tvarumo pokyčių, kaip ir bet kurių pokyčių, visų pirma svarbu aiškiai suprasti, kur esame, ką norime pakeisti ir kaip galime to pasiekti. Reikia investuoti į duomenų rinkimą ir analizę, nustatyti tikslus, plačiai žvelgti už savo bendrovės ribų, siekiant pasimokyti iš kitų, nuolat tobulėti.
Kiekvienas galime pradėti veikti tvariai – tereikia apsidairyti aplink save ir susimąstyti, kaip galėtume pakeisti kasdienius įpročius, siekiant palikti kuo mažesnį neigiamą savo veiklos pėdsaką aplinkai.
Apsisprendus ir pradėjus įgyvendinti pokyčius, svarbiausia nesustoti ir, susidūrus su pasipriešinimu, nepasiduoti, negrįžti prie ankstesnės praktikos. Prieš diegiant tvarumo principus svarbiausia užsitikrinti aukščiausio lygmens vadovų palaikymą ir nusiteikti, kad tvarumas – tai tam tikra prasme patogumų atsisakymas vardan ženkliai svarbesnių tikslų. Tai reiškia neišvengiamą kai kurių organizacijos narių pasipriešinimą tvariems pokyčiams.
Atliekų rūšiavimas, popieriaus mažinimas ir kiti paprasti žingsniai
Pokyčiai vyksta sąlyginai lėtai, tačiau net mažiausi, dažnai nuvertinami pasikeitimai, ilgainiui tampa iniciatyvos atskaitos tašku.
Atliekų rūšiavimas biuruose gali tapti pirmuoju žingsniu. Pavyzdžiui, labai paprastas dalykas, tačiau 50 individualių šiukšliadėžių panaikinimas – tai kasdienis 50 plastikinių šiukšlių maišų atsisakymas ir kiekvienos atliekos rūšiavimas perdirbimui. Svarbu paminėti, jog rūšiavimas gali apimti ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo atliekas – kartu gali būti renkamos ir perdirbimui priduodamos baterijos, kurių biuruose sunaudojama išties nemaži kiekiai.
Kiti galimi smulkūs žingsniai – kelionėms į susitikimus ir namus, darbuotojams gali būti suteikiami elektriniai paspirtukai arba aprūpinama galimybe naudotis automobilių dalijimosi paslaugomis, apmokami viešojo transporto bilietai. Biure įdiegiamos indaplovės, o darbuotojai aprūpinami daugkartiniais indais. Vandens plastikiniuose ir stikliniuose buteliuose atsisakymas, juos keičiant vandeniu iš čiaupo.
Biuruose taip pat svarbų vaidmenį atlieka įvairūs dokumentai. Patarčiau kiek galima dažniau paprastą parašą ant sutarčių ar kitų svarbių dokumentų pakeisti elektroniniu. Įprastą popierių keisti į perdirbtą ir dokumentus spausdinti tik kai tikrai būtina. Paminėtos priemonės yra išties kasdieniškos, jų įgyvendinimo imtis gali bet kuri bendrovė.
Galima taikyti ir iniciatyvių pažadų principą, kuomet bendras tvarus tikslas siekiamas drauge, renkant žingsnius arba atliekant vieną iš Europos Komisijos organizuojamo Klimato Pakto pasižadėjimų.
Tvarumą stengiamės užtikrinti ir socialinėje srityje, dalyvaudami įvairiose paramos ir socialinėse akcijose. Teikdami pro bono paslaugas, skatindami taikų ir etišką ginčų sprendimą bei užtikrindami lygias galimybes visiems komandos nariams. Advokatai viešai skaito pranešimus tvarumo temomis ir taip siekia tvarumo sklaidos tiek savo klientų tarpe, tiek ir visuomenėje.
Motyvuoti ar įpareigoti?
Nesvarbu, ar bendrovė dar tik pradedanti veiklą, ar jau ilgai dirbanti tvarios aplinkos kūrime – pirmiausia reikia suprasti priežastis, kodėl tvarumas yra svarbus ir kokio dydžio žingsnį priekin duos naujų pokyčių taikymas.
COVID-19 pandemija ypač paspartino tvarios veiklos reguliavimą tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant skatinti tvarų atsigavimą.
Vyriausybėms, investuotojams ir vartotojams vis daugiau dėmesio skiriant įmonių socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui, aplinkosaugos, socialinis ir valdysenos (ESG) reguliavimas ir standartų nustatymas sparčiai vystosi ir tampa veikiau įpareigojančiu, nei tik motyvuojančiu veiksniu.
Tai reiškia, kad įmonės susiduria su dviem susijusiais iššūkiais. Viena vertus, jos turi įrodyti, kad yra pasiryžusios kurti ilgalaikę ir tvarią vertę, derindamos savo strategijas su socialiniais tikslais. Kita vertus, jos turi orientuotis sudėtingoje ir sparčiai besikeičiančioje tvarumo taisyklių ir tvarios veiklos standartų, susijusių su skaidrumu ir informacijos atskleidimu, aplinkoje.
Įmonės, vis dar delsiančios įsipareigoti veikti tvariai ir nesiryžtančios žengti pirmųjų žingsnių tvarumo link jau artimoje ateityje susidurs tiek su atitikties naujiems aplinkosauginiams, socialiniams ir valdysenos (ESG) reikalavimams, tiek ir su investicijų pritraukimo bei verslo finansavimo iššūkiais.
Gintarė Ivanauskaitė, „Triniti Jurex“ advokatė ir tvarumo ambasadorė
