Dr. Arūnas Burinskas yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas
Lietuvos ekonomikos metinis augimas vis dar lenkia euro zonos vidurkį, nors trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, ekonomika susitraukė. Eurostato išankstiniu vertinimu, 2026 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus, euro zonos – 1,3 proc., o Vokietijos 1,2 proc. Tačiau, palyginti su antruoju ketvirčiu, Lietuvos BVP sumažėjo 1 proc. Tad žvelgiant į šiuos skaičius galima klausti, ar ilgesnio laikotarpio augimas stiprina įmonių gebėjimą konkuruoti ir sudaro tvirtą pagrindą didesniems atlyginimams?
Apskritai, ilgesnio laikotarpio prognozės taip pat palankios. Mano skaičiavimais pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2026 metų spalio prognozes, Lietuvos realusis BVP 2031 metais būtų apie 12,6 proc. didesnis nei 2026 metais. Euro zonai per tą patį penkmetį numatomas maždaug 6 proc., Vokietijai 4,4 proc. augimas. Taigi pagal šį scenarijų Lietuvos ekonomika plėstųsi maždaug dvigubai sparčiau už euro zoną. Vis dėlto prognozė yra numatomos raidos scenarijus. Jo tvarumą padeda suprasti tai, kuo remiasi augimas ir kokios Lietuvos įmonių galimybės daugiau sukurti bei uždirbti.
Ką atskleidžia augimo sudėtis ir eksportas?
Norint suprasti, kas lemia ekonominį augimą, verta pažvelgti į detalesnius antrojo ketvirčio duomenis. Tą ketvirtį Lietuvos realusis BVP buvo 3,9 proc. didesnis nei prieš metus. Pagal Eurostato augimo indėlių duomenis, privatus vartojimas prie metinio augimo prisidėjo 2,66 procentinio punkto, investicijos į ilgalaikį turtą 2,10 punkto, o eksporto ir importo skirtumas bendrą rezultatą mažino 2,79 punkto. Prie augimo taip pat prisidėjo atsargų pokyčiai ir valdžios sektoriaus vartojimas.
Neigiamas grynojo eksporto indėlis savaime nereiškia, kad Lietuvos eksportas mažėjo. Šiuo atveju augo ir eksportas, ir importas, tačiau importo prieaugis buvo didesnis už eksporto prieaugį. BVP skaičiavime importas atimamas, nes siekiama išmatuoti Lietuvoje sukurtą vertę. Dalis įvežamų prekių gali būti įranga ar gamybai reikalingos medžiagos, padėsiančios daugiau sukurti vėliau. Todėl vien iš šio rodiklio negalima spręsti, kad Lietuvos įmonės praranda konkurencingumą.
Pažvelgus į patį eksportą, matoma ryški paslaugų plėtra. Inovacijų agentūros apžvalgų duomenimis, Lietuvos paslaugų eksporto vertė nuo beveik 12 mlrd. eurų 2019 metais padidėjo iki maždaug 25,4 mlrd. eurų 2025 metais. Transportas išliko didžiausia jo dalis, tačiau didėjo finansinių, kitų verslo bei telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų reikšmė. Tai rodo platesnes Lietuvos įmonių galimybes parduoti paslaugas užsienyje. Vis dėlto eksporto vertė apskaičiuota to meto kainomis, todėl jos padidėjimo negalima tiesiog prilyginti didesniam našumui.
Prekių eksporto rezultatai rodo nevienodą atskirų veiklų raidą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbiamais duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė buvo 8,7 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau neįtraukiant mineralinių produktų augimas siekė tik 1,9 proc.
Vertinant konkurencingumą svarbu, ar įmonės geba išlaikyti pirkėjus, pasiūlyti jiems reikalingus produktus ir uždirbti pakankamai tolesnei veiklai. Bendro eksporto augimo tam neužtenka. Svarbu, kokia vertė sukuriama Lietuvoje, kaip keičiasi įmonių užimama rinkos dalis ir kokiomis sąnaudomis pasiekiamas rezultatas. Pastarasis klausimas ypač aktualus didėjant atlyginimams.
Didesni atlyginimai ir įmonių galimybės juos mokėti
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2027 metais nominalusis darbo užmokestis augs 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,1 proc.; 2028 metais atitinkamai 7 ir 2,6 proc. Tai palanku darbuotojų perkamajai galiai, tačiau įmonių galimybes kelti atlyginimus padeda vertinti jų uždirbamas pelnas.
Mano skaičiavimais pagal išankstinius Valstybės duomenų agentūros duomenis, 2025 metais, palyginti su 2024 metais, pramonės apyvarta padidėjo 2,6 proc., grynasis pelnas išaugo 16,2 proc., o grynasis pelningumas pakilo nuo 5 iki 5,7 proc. Prekybos ir kitų nefinansinių paslaugų įmonių apyvarta augo 4,8 proc., grynasis pelnas išaugo 25,9 proc., o grynasis pelningumas padidėjo nuo 6,1 iki 7,4 proc. Taigi abiejų grupių pelnas augo sparčiau už pardavimo pajamas.
Pramonės pelno prieaugį užtikrino apdirbamoji gamyba: jos apyvarta augo 2,1 proc., grynasis pelnas išaugo 29,2 proc., o grynasis pelningumas padidėjo nuo 4,4 iki 5,5 proc. Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje apyvarta augo 5,6 proc., tačiau grynasis pelnas sumažėjo 21,5 proc., o grynasis pelningumas smuko nuo 8,8 iki 6,6 proc. Šios dvi veiklos sudarė beveik 97 proc. pramonės apyvartos.
Didžiausių pagal apyvartą paslaugų veiklų rezultatai skyrėsi. Prekybos apyvarta augo 3,3 proc., grynasis pelnas išaugo 23,5 proc., o grynasis pelningumas pakilo nuo 3,4 iki 4,1 proc. Transporto ir saugojimo apyvarta didėjo 2,6 proc., bet grynasis pelnas sumažėjo 14,3 proc., o grynasis pelningumas smuko nuo 4,4 iki 3,7 proc. Informacijos ir ryšių apyvarta augo 12,8 proc., grynasis pelnas išaugo 126,9 proc., o grynasis pelningumas pakilo nuo 11,6 iki 23,3 proc. Šiai veiklai teko apie 63 proc. visos paslaugų grupės grynojo pelno prieaugio.
Vidaus rinkai dirbančioms įmonėms svarbu ir tai, kad Lietuvos bankas 2027 metais prognozuoja tik 1 proc. realiojo privataus vartojimo augimą, silpstant iš pensijų fondų atsiimtų lėšų poveikiui.
Daugiau vertės turės tekti vienam dirbančiajam
Ekonomikos augimui svarbi ne tik paklausa, bet ir galimybės pagaminti daugiau prekių bei suteikti daugiau paslaugų. Lietuvos banko rugsėjo scenarijuje tai numatoma beveik nedidėjant dirbančiųjų skaičiui. Mano skaičiavimais pagal banko metines prognozes, 2028 metais Lietuvos realusis BVP būtų apie 8,4 proc. didesnis nei 2025 metais, o užimtųjų skaičius apie 0,5 proc. mažesnis.
Pagal šį scenarijų vienam dirbančiajam tektų beveik 9 proc. daugiau realiojo BVP. Dalis tokio padidėjimo galėtų atsirasti dirbant daugiau valandų. Tačiau jei vidutinis darbo laikas neilgėtų, daugiau reikėtų sukurti per valandą, vadinasi, didėtų valandinis darbo našumas. Būtent tai susieja augimo prognozes su strateginiais įmonių sprendimais: kokios darbo priemonės, gebėjimai ir veiklos pokyčiai leis turimiems žmonėms pasiekti didesnį rezultatą?
Viena iš priemonių tam pasiekti yra investicijos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad viso ūkio investicijos į ilgalaikį turtą, statistikoje vadinamos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimu, 2026 metais augs 8,2 proc., 2027 metais 5,7 proc., o 2028 metais 5,1 proc. Šie pokyčiai apskaičiuoti atmetus kainų įtaką. Daugiau ir geresnės įrangos, pastatų ar programinės įrangos gali padėti tiems patiems darbuotojams sukurti daugiau.
Investicijų vertę parodo jų rezultatas
Lietuvoje turimo kapitalo daugėja. Pagal Europos Komisijos AMECO įverčius, 2025 metais visos ekonomikos grynojo kapitalo apimtis pastoviomis kainomis buvo apie 36,5 proc. didesnė nei 2019 metais. Tačiau kapitalo kiekio padidėjimas dar neparodo, ar geriau naudojamas visas darbo ir kapitalo derinys. Ekonomistai tai nagrinėja skaičiuodami bendrojo veiksnių našumo pokytį. Jis parodo gamybos pokyčio dalį, kurios nepaaiškina vien darbo ir kapitalo kiekio pasikeitimas.
Pagal tuos pačius AMECO duomenis, Lietuvos bendrojo veiksnių našumo rodiklis 2025 metais buvo beveik toks pat kaip 2019 metais. Tačiau per tą patį laikotarpį vienam dirbančiajam tenkantis realusis BVP padidėjo 8,9 proc., o grynojo kapitalo kiekis vienam dirbančiajam išaugo 27,6 proc. Taigi darbo našumas didėjo kartu su gausesniu kapitalu, nors bendras darbo ir kapitalo naudojimo efektyvumo įvertis nepagerėjo.
Technologijų nauda jau atsispindi ir pačių įmonių vertinimuose. Lapkritį paskelbtoje Europos investicijų banko apklausoje 73 proc. Lietuvos įmonių nurodė sistemingai naudojančios generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), o ES vidurkis siekė 67 proc. Apklausa apima bent penkis darbuotojus turinčias įmones, o rezultatai sverti pagal jų sukuriamą pridėtinę vertę. Iš šias priemones naudojančių Lietuvos įmonių 37 proc. teigė, kad didžioji tikėtinos naudos dalis jau pasireiškė. ES tokį atsakymą pateikė 21 proc. DI naudojančių įmonių. Lietuvos įmonių vertinimai palankesni, tačiau dauguma naudotojų pagrindinės naudos dar laukia.
Investicijų plėtrą riboja ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Toje pačioje apklausoje 72 proc. Lietuvos įmonių kvalifikuotų darbuotojų prieinamumą laikė kliūtimi investuoti, o finansavimo prieinamumą taip vertino 42 proc. įmonių. Tai rodo, kad didesnių investicijų galimybės priklauso ir nuo žmonių, galinčių įgyvendinti projektus bei dirbti su naujomis technologijomis.
Mano vertinimu, gerėję 2025 metų verslo finansiniai rezultatai yra palankus ženklas, tačiau jų nepakanka vienareikšmiškai spręsti apie viso ūkio konkurencingumo stiprėjimą. Bendras pramonės, prekybos ir kitų nefinansinių paslaugų įmonių grynasis pelningumas augo, bet atskirų veiklų padėtis skyrėsi. Be to, didesnis apskaitinis pelnas savaime neparodo, ar įmonės našiau dirba ir stiprina pozicijas konkurentų atžvilgiu.
Pagal Lietuvos banko scenarijų iki 2028 metų ekonomika augtų šiek tiek mažėjant dirbančiųjų skaičiui, tad vienam dirbančiajam tektų sukurti daugiau vertės. Gausėjantis kapitalas ir naujos technologijos gali padėti tai pasiekti, jeigu įmonėms pakaks gebėjimų jais naudotis. Toks darbo našumo augimas sudarytų tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam realiųjų atlyginimų augimui.
Paprastai
Kaip Lietuvos ekonomikos augimas lyginamas su euro zonos vidurkiu?
Lietuvos ekonomikos metinis augimas vis dar lenkia euro zonos vidurkį, nors trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, ekonomika susitraukė. 2026 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus, o euro zonos – 1,3 proc.
Kokios yra ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo prognozės?
Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2026 metų spalio prognozes, Lietuvos realusis BVP 2031 metais būtų apie 12,6 proc. didesnis nei 2026 metais, o tai yra maždaug dvigubai sparčiau už euro zoną.
Kas labiausiai prisidėjo prie Lietuvos BVP augimo antrąjį ketvirtį?
Antrąjį ketvirtį prie metinio augimo labiausiai prisidėjo privatus vartojimas (2,66 procentinio punkto) ir investicijos į ilgalaikį turtą (2,10 punkto). Eksporto ir importo skirtumas bendrą rezultatą mažino 2,79 punkto.
Kaip pasikeitė Lietuvos paslaugų eksporto vertė pastaraisiais metais?
Lietuvos paslaugų eksporto vertė nuo beveik 12 mlrd. eurų 2019 metais padidėjo iki maždaug 25,4 mlrd. eurų 2025 metais.
