Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas
Spalį centriniai bankai nekeitė palūkanų normų, todėl bendri obligacijų indeksai brango. Nežymiai pakilo ir bendras pasaulio akcijų indeksas, tačiau IT sektoriuje vis dar daugiau klausimų nei atsakymų, tad šiam sektoriui mėnuo nebuvo palankus. Besivystančių šalių – Brazilijos ir Indonezijos – akcijų rinkos smuko reaguodamos į šioms šalims aktualius įvykius.
Po pinigų politikos sugriežtinimo didieji centriniai bankai daro pauzę
JAV, euro zonos ir Japonijos centriniai bankai, praėjusį mėnesį po ilgos pertraukos vieningai padidinę palūkanų normas, spalį stabtelėjo. Todėl per mėnesį mažėjo tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės palūkanų normos.
Vis dėlto rizikingesnių obligacijų rinkoje problemos nemažėja. Prancūzijos obligacijos pigo šalyje nuvilnijus protestų bangai – gyventojai reikalavo didesnio finansavimo švietimui ir piktinosi prastėjančiu nekilnojamo turto įperkamumu. Deja, Prancūzijos politikams lengvų sprendimų nėra: valstybės skola jau viršija 119 proc. BVP, todėl fiskalinė laisvė išlieka labai ribota.
Aukšto pajamingumo bendrovių skola taip pat pigo, netylant kalboms apie didėjantį DI finansavimo poreikį ir abejojant šio sektorius pajamomis ateityje. Pavyzdžiui, bendrovės „CoreWeave“ skolinimosi palūkanų norma mėnesio viduryje viršijo 15 proc., nors dar vasarą investuotojai buvo patenkinti 9 proc. šių obligacijų pelningumu. Neigiamos nuotaikos paveikė ir kitus skolininkus, todėl per mėnesį aukšto pajamingumo obligacijų indeksas atpigo 1,1 proc. Bendras obligacijų indeksas per tą patį laikotarpį pabrango 1,6 proc.
Akcijų rinkos blaškomos rudens vėjų
Skirtinguose pasaulio regionuose akcijų rinkos smuko dėl savų priežasčių. Spalis nebuvo sėkmingas technologijų sektoriaus bendrovėms. Didėjant skolinimosi palūkanų normoms ir vyraujant neigiamoms nuotaikoms, Pietų Korėjos bendrovių „Samsung“ ir „SK Hynix“ akcijos atpigo atitinkamai 17 ir 20 proc. Todėl Pietų Korėjos akcijų indeksas KOSPI mėnesio viduryje pasiekė naują žemiausią metų lygį.
Optimizmo nepridėjo ir „Google“ („Alphabet“) paskelbti mažesni nei tikėtasi pajamų augimo bei pelno vienai akcijai rodikliai. Per vieną dieną bendrovės akcijos smuko 12,6 proc. – tai buvo didžiausias vienos dienos akcijų kainos kritimas bendrovės istorijoje, rodo „Bloomberg“ duomenys.
Spalį rinkos reagavo ir į konkrečius įvykius atskirose šalyse. Indonezijos akcijų indeksas smuko apie 16 proc., bendrovei „MSCI“ paskelbus, kad peržiūri šios šalies klasifikaciją ir gali perkelti Indoneziją iš besivystančių šalių („Emerging Markets“) grupės į atskirų rinkų („Standalone Markets“) grupę. Toks sprendimas galėtų sumažinti pasyviųjų investicijų srautus į šios šalies akcijas.
Brazilijoje prezidento rinkimus laimėjus dabartiniam kairiųjų pažiūrų prezidentui Luiz Inácio Lula da Silva, kuris pradės jau ketvirtąją prezidento kadenciją, Brazilijos akcijų indeksas IBOVESPA per mėnesį smuko 9,9 proc.
Tendencijoms išsiskyrus, vertinant eurais, bendras besivystančių šalių akcijų indeksas per mėnesį atpigo 6,4 proc., o išsivysčiusių šalių indeksas pabrango 1,0 proc.
Tradicinių pinigų alternatyvų – aukso ir kriptoturto – kainos per mėnesį taip pat krito. Vertinant eurais, auksas atpigo apie 4 proc., o bitkoinas – apie 7 proc. Šiuo metu aukso ir bitkoino kainos nuo metų pradžioje buvusio lygio atsilieka maždaug tiek pat.
Baltijos šalyse – sėkminga „Ignitis“ obligacijų emisija ir prastesni „Artea“ rezultatai
Baltijos šalių vyriausybių obligacijų palūkanų normos nežymiai didėjo, atkartodamos euro zonos vyriausybių obligacijų tendencijas. Vis dėlto neramioje rinkoje bendrovė „Ignitis“ sėkmingai pasiskolino, už 4,57 proc. išplatinusi 300 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų emisiją. Jos paklausa viršijo pasiūlą daugiau nei tris kartus.
Lietuvoje „Artea“ bankas nuvylė rinkas paskelbęs, kad per devynis 2026 m. mėnesius uždirbo 27,9 mln. eurų grynojo pelno – beveik dvigubai mažiau nei per atitinkamą 2025 m. laikotarpį. Po rezultatų paskelbimo „Artea“ banko akcijos atpigo 6,9 proc.
Platesnių Baltijos šalių akcijų indeksų rezultatai išsiskyrė: per mėnesį Lietuvos indeksas VILSE atpigo 1,2 proc., o Latvijos ir Estijos indeksai pabrango atitinkamai 2,0 ir 1,0 proc.
Pensijų fondų rezultatai
„Luminor“ pensijų fondų vertės spalį keitėsi kartu su rinkų tendencijomis. Preliminariais duomenimis visų pensijų fondų vertė svyravo nuo -1 proc. iki 0,8 proc., mėnuo buvo sėkmingesnis mažiau rizikingiems obligacijų fondams. Tarp rizikingesnių fondų išsiskyrė su atsakingu investavimu siejamas akcijų fondas „Luminor tvari ateitis index“, kuris brango apie 0,7 proc.
Ilgalaikiai fondų rezultatai išlieka stiprūs. Nuo metų pradžios visų II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąžos svertinis vidurkis siekia apie 13 proc., o nuo jų įkūrimo 2019 m. viršija 10 proc.
Paprastai
Kaip spalio mėnesį keitėsi palūkanų normos?
Spalį centriniai bankai nekeitė palūkanų normų, todėl per mėnesį mažėjo tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės palūkanų normos.
Kodėl Prancūzijos obligacijos pigo spalio mėnesį?
Prancūzijos obligacijos pigo šalyje nuvilnijus protestų bangai, gyventojams reikalaujant didesnio finansavimo švietimui ir piktinantis prastėjančiu nekilnojamojo turto įperkamumu.
Kokie įvykiai paveikė technologijų sektoriaus bendroves spalį?
Spalis nebuvo sėkmingas technologijų sektoriaus bendrovėms dėl didėjančių skolinimosi palūkanų normų ir neigiamų nuotaikų. Pavyzdžiui, „Google“ („Alphabet“) paskelbė mažesnius nei tikėtasi pajamų augimo ir pelno vienai akcijai rodiklius.
Kodėl Indonezijos akcijų indeksas smuko spalį?
Indonezijos akcijų indeksas smuko apie 16 proc., bendrovei „MSCI“ paskelbus, kad peržiūri šios šalies klasifikaciją ir gali perkelti Indoneziją iš besivystančių šalių grupės į atskirų rinkų grupę.
Kaip spalį keitėsi aukso ir bitkoino kainos?
Vertinant eurais, auksas atpigo apie 4 proc., o bitkoinas – apie 7 proc. Šiuo metu aukso ir bitkoino kainos nuo metų pradžioje buvusio lygio atsilieka maždaug tiek pat.
