Liepos 2 d. 10 val. Strasbūro laiku susirinks naujosios kadencijos Europos Parlamentas (EP), o liepos 3-iąją EP nariai ateinantiems dvejiems su puse metų rinks Parlamento pirmininką.
Pagal 14-ąjį Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsnį, posėdžiui, kuriame renkamas naujasis pirmininkas, pirmininkauja praėjusios EP kadencijos pirmininkas arba, jei jo nėra, vienas iš praėjusios kadencijos EP pirmininko pavaduotojų (pagal jų viršenybę), o jei nė vieno iš jų nėra – ilgiausiai išdirbęs Parlamente EP narys. Šį procesą prižiūri aštuoni balsų skaičiuotojai, išrinkti iš EP narių.
Pagal 15-ąjį taisyklių straipsnį, kandidatus į pirmininko postą gali siūlyti politinės frakcijos arba 1/20 EP narių („žemutinė riba“ numatyta atnaujintose Parlamento darbo taisyklėse).
Kandidatų į pirmininko postą siūlymo galutinis terminas bus paskelbtas plenarinės sesijos atidarymo metu antradienio rytą – jis turėtų būti tos pačios dienos 19 val.
Kandidatai turės galimybę prieš rinkimus pasakyti neilgas, iki penkių minučių trukmės, prisistatymo kalbas.
Rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Išrinktas bus kandidatas, surinkęs absoliučią daugumą atiduotų galiojančių balsų, t.y. 50% plius vienas (16-asis taisyklių straipsnis). Skaičiuojant daugumą tušti arba sugadinti biuleteniai nepriskaitomi.
Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatas neišrenkamas, tie patys arba kiti kandidatai tokiomis pat sąlygomis gali būti keliami antrajame balsavimo ture. Esant reikalui, balsavimas tokiomis pat sąlygomis gali būti kartojamas ir trečią kartą. Jeigu ir per trečiąjį balsavimo turą pirmininkas nėra išrenkamas, du daugiausia balsų surinkę kandidatai patenka į ketvirtąjį – paskutinį – balsavimo turą. Jame laimi kandidatas, surinkęs paprastąją balsų daugumą.
Išrinktasis EP pirmininkas užims savo vietą ir prieš renkant pirmininko pavaduotojus bei kvestorius galės pasakyti įžanginę kalbą.
