Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją derybose su ES valstybėmis dėl ES alternatyvių degalų infrastruktūros vystymo, kuri padidintų automobilių, sunkvežimių, traukinių ir net lėktuvų įkrovimo stotelių skaičių ir galingumą. Tai yra dalis ES žaliojo kurso paketo, kuriuo ES planuoja iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Europarlamentarai siūlo nustatyti privalomus nacionalinius minėtos infrastruktūros plėtros tikslus ir įpareigoti ES valstybes iki 2024 m. pateikti atitinkamus jų įgyvendinimo planus. Pagal EP narių pasiūlymus iki 2026 m. pagrindiniuose ES keliuose ne rečiau kaip kas 60 km turėtų būti įsteigtas lengvųjų automobilių įkrovimo parkas, o iki 2028 m. ir ne rečiau kaip kas 100 km – vandenilio degalų papildymo stotelė. Europarlamentarai taip pat siekia, kad iki 2028 m. saugiose stovėjimo aikštelėse sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų įrengtos bent dvi įkrovimo stotelės (Komisija siūlė įrengti bent vieną įkrovimo stotelę ir tik nuo 2031 m.). Kartu numatytos infrastruktūros plėtros išimtys saloms, atokiausiems ES regionams ir mažo intensyvumo keliams.
Šiomis alternatyvaus kuro papildymo stotelėmis turėtų galimybę naudotis visi vartotojai, nepriklausomai nuo automobilio markės, o kuro papildymas turėtų būti lengvas, kainos pagrįstos, palyginamos ir prieinamos bei pateikiamos už sunaudotą kWh arba kg, priduria EP nariai. Jie taip pat siūlo užtikrinti, kad iki 2027 m. būtų sukurtas ES alternatyvių degalų duomenų prieigos punktas, kuris teiktų verslui ir visuomenei informaciją apie degalų pildymo punktų ir įkrovimo prieigų išsidėstymą, įskaitant laukimo laiką ir degalų atsargas.
Tą pačią dieną europarlamentarai patvirtino savo poziciją dėl kito derybų mandato, susijusio su atsinaujinančių energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje. Jie siekia įpareigoti didelių laivų, kurių bendrasis tonažas viršija 5000 tonų, operatorius palaipsniui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias išlakas 2 proc. iki 2025 m., 20 proc. iki 2035 m. ir 80 proc. iki 2050 m. (palyginus su 2020 m.). Šis reikalavimas būtų taikomas visai taršiai energijai, sunaudojamai per reisus tarp ES uostų, ir pusei energijos, sunaudojamos per reisus, kurių vienas iš uostų yra už ES ribų arba atokiame ES regione.
Be to, EP nariai siūlo nustatyti, kad nuo 2030 m. bent 2 proc. laivų sunaudojamos energijos sudarytų nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o uostose prisišvartavę dideli laivai prisijungtų prie krante tiekiamos elektros tinklo. Tikimasi, kad tai padės smarkiai sumažinti uostų užterštumą.
Galiausiai europarlamentarai pritaria siūlymui bausti reikalavimus ignoruojančius laivų operatorius, o už baudas surinktas lėšas skirti vandenynų fondui, kuris investuotų į anglies dioksido taršos jūrų sektoriuje mažinimą..
EP pranešėjas dėl alternatyvių degalų infrastruktūros Ismail Ertug (Socialistai ir demokratai, Vokietija) teigė: „Šiuo metu ES veikia 337 tūkstančiai įkrovimo stotelių, o tai per pus mažiau nei ES valstybės buvo įsipareigojusios įdiegti. Turime išjudinti vangų anglies dioksido taršos mažinimą ir paspartinti alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą ES.“
EP pranešėjas dėl tvarių jūrų sektoriaus degalų Jörgen Warborn (Europos liaudies partija, Švedija) kalbėjo: „Tai pats ambicingiausias jūrų taršos pasaulyje mažinimo planas. Europos Parlamentas siekia užtikrinti greitą ir veiksmingą kovos su klimato kaita tikslų pasiekimą, išsaugoti jūrų sektoriaus konkurencingumą ir užkirsti kelią darbo vietų mažėjimui.“
EP derybų mandatui dėl alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros pritarė 485 EP nariai, 65 nepritarė, o 80 susilaikė. Derybų mandatui dėl tvarių jūrų sektoriaus degalų pritarė 451 EP narys, 137 nepritarė, o 54 susilaikė. Europos Parlamentas dabar galės pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio taisyklių suderinimo.
