2024, kovo 29, Penktadienis

Europos Parlamentas ragina Armėniją ir Azerbaidžaną siekti taikos

Trečiadienį europarlamentarai pasveikino Armėniją vykdant demokratines reformas, pripažino Azerbaidžano energijos tiekimo svarbą ES ir paragino abi valstybes susitarti dėl taikos.

Europos Parlamentas (EP) rezoliucijose dėl ES santykių su Armėnija ir Azerbaidžanu griežtai smerkia praėjusių metų rugsėjį prieš Armėniją kaimyninio Azerbaidžano įvykdytą karinę agresiją, kuri sužlugdė ankstesnes taikos pastangas ir lėmė dalies Armėnijos teritorijos okupaciją. EP nariai ragina Azerbaidžaną nedelsiant pasitraukti iš visų Armėnijos teritorijų ir išlaisvinti  karo belaisvius.

Jie kartu ragina abiejų valstybių vyriausybes parengti išsamią ir abiem šalims priimtiną taikos sutartį, o ES – padėti šiam procesui. Tam, kad taikos sutartis būtų veiksminga, ji turi apimti nuostatas, kuriomis užtikrinamas Armėnijos suverenios teritorijos vientisumas, Kalnų Karabache ir kitose konfliktų paveiktose vietovėse gyvenančių armėnų teisės bei saugumas ir greitas bei saugus visų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas į savo namus, priduria europarlamentarai.

Rezoliucijoje EP sveikina ES ir Armėnijos partnerystės susitarimo įsigaliojimą 2021 m. kovą, o Armėniją giria už per pastaruosius kelerius metus įgyvendintas svarbias reformas, kurios leido šaliai tapti regiono demokratijos lydere. Europarlamentarai ragina Armėniją toliau tęsti reformas teisės viršenybės, teisingumo, žmogaus teisių ir ekonomikos srityse.

EP nariai palankiai vertina tai, kad Armėnijoje pagerėjo žiniasklaidos laisvė, tačiau atkreipia dėmesį, kad šalies žiniasklaidai būdinga poliarizacija bei žiniasklaidos priemonių savininkų įtaka redakcinei politikai. Jie yra kartu susirūpinę dėl neapykantos ir fizinio smurto, nukreipto prieš žurnalistus, atvejų. Europarlamentarai taip pat susirūpinę dėl nepaliaujamų Rusijos dezinformacijos kampanijų Armėnijoje, nukreiptų prieš ES ir Vakarus apskritai, ir ragina didinti ES paramą šalies nepriklausomai žiniasklaidai.

EP pranešėjas dėl Armėnijos Andrey Kovatchev (Europos liaudies partija, Bulgarija) kalbėjo: „Šia rezoliucija patvirtiname Europos Parlamento paramą taikai regione ir ES bendradarbiavimui su Armėnija. Sveikiname ES civilinės misijos Armėnijoje įsteigimą ir raginame Azerbaidžaną užtikrinti judėjimo Lačino koridoriumi, kuris blokuojamas jau daugiau nei du mėnesius, laisvę ir saugumą.“

EP rezoliucijoje dėl ES ir Azerbaidžano santykių pripažįstama Azerbaidžano svarba tiekiant ES energiją, šiuo metu iškastinio kuro pagrindu, o ateityje – ir iš atsinaujinančių šaltinių. EP nariai ragina stiprinti ES ir Azerbaidžano energijos jungtis, kurios padėtų išvengti tranzito per Rusiją ir užtikrintų ES energetinį saugumą.

Tačiau europarlamentarai sunerimę dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane ir ragina šiam klausimui bei teisės viršenybei, demokratijai ir geram valdymui suteikti išskirtinį dėmesį derantis dėl ES ir Azerbaidžano partnerystės susitarimo. Žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, visuomenininkai ir LGBTI bendruomenės nariai sulaukia persekiojimo, priduria EP nariai.

EP pranešėja dėl Azerbaidžano Željana Zovko (Europos liaudies partija, Kroatija) pažymėjo: „ES svarbu ne tik stiprinti strateginį bendradarbiavimą ir ekonominį suartėjimą su Azerbaidžanui, tačiau ir skatinti žmogaus teisių ir demokratijos apsaugą šalyje. Kalbos laisvė ir mažumų teisių apsauga prisideda prie taikaus ir saugaus Kalnų Karabacho.“

EP rezoliucijai dėl ES ir Armėnijos santykių pritarė 534 EP nariai, 10 nepritarė, o 66 susilaikė. EP rezoliucijai dėl ES ir Azerbaidžano santykių pritarė 475 EP nariai, 35 nepritarė, o 76 susilaikė.

- Reklama -

Naujausi straipsniai