Krizinių ir force majeure situacijų reglamente nustatoma reagavimo į staiga padidėjusį atvykstančiųjų srautą tvarka, užtikrinanti solidarumą ir paramą valstybėms, į kurias plūsta itin daug žmonių iš trečiųjų šalių. Naujosios taisyklės taip pat apims atvejus, kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai subjektai migrantus naudoja ES destabilizuoti.
Atvykimo į ES sąlygų neatitinkantiems asmenims bus taikoma patikrinimo prieš atvykimą procedūra, įskaitant tapatybės nustatymą, biometrinių duomenų surinkimą ir sveikatos bei saugumo patikrinimus. Ši procedūra galės trukti iki septynių dienų. ES valstybės turės sukurti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama pagarba žmogaus teisėms.
Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas (pranešėjas Tomas Tobé, Europos liaudies partija, Švedija) priimtas 322 EP nariams balsavus už, 266 – prieš, 31 – susilaikius. Krizinių ir force majeure situacijų reglamentą (pranešėjas Juan Fernando Lopéz Aguilar, Socialistai ir demokratai, Ispanija) palaikė 301 europarlamentaras, prieš balsavo 276, susilaikė 46. Trečiųjų šalių piliečių tikrinimo prie išorės sienų taisyklėms (pranešėja Birgit Sippel, Socialistai ir demokratai, Vokietija) palaikė 366 EP narių, prieš balsavo 226, susilaikė 26 Europos Parlamentas taip pat patvirtino naujas taisykles dėl informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius centralizuotos sistemos (414 balsų už, 182 prieš, 29 susilaikė).
Visoje ES bus nustatyta nauja bendra tarptautinės apsaugos suteikimo ir jos panaikinimo procedūra. Ateityje prieglobsčio prašymų nagrinėjimas prie ES sienų turės būti spartesnis, numatyti trumpesni terminai, per kuriuos reikės nustatyti nepagrįstus ir nepriimtinus prašymus. Už tarptautinės apsaugos suteikimo taisykles (pranešėja Fabienne Keller, Atnaujinkime Europą, Prancūzija) balsavo 301, prieš 269, susilaikė 51 EP narys, o grąžinimo prie pasienio taisykles palaikė 329 EP narių, 253 balsavo prieš, o 40 susilaikė.
Neteisėtai į ES atvykstančių asmenų nuo šešerių metų amžiaus duomenys, įskaitant pirštų atspaudus ir veido atvaizdus, bus saugomi pertvarkytoje EURODAC duomenų bazėje. Valdžios institucijos taip pat galės registruoti duomenis apie asmens grėsmę saugumui, agresyvumą ar ginklo turėjimą.
Parlamentas patvirtino ir naujus visoms ES valstybėms taikomus pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso pripažinimo standartus, taip pat reikalavimus dėl apsaugos kriterijus atitinkančių asmenų teisių. ES valstybės turės įvertinti padėtį asmens kilmės šalyje, remdamosi ES prieglobsčio agentūros informacija, o pabėgėlio statusas bus reguliariai peržiūrimas. Apsaugos prašytojai turės pasilikti už jų prašymo nagrinėjimą atsakingos arba apsaugą suteikusios valstybės teritorijoje.
ES valstybės turės užtikrinti tinkamus pabėgėlių priėmimo standartus, susijusius su apgyvendinimu, mokyklos lankymu ir sveikatos priežiūra. Užregistruoti prieglobsčio prašytojai galės pradėti dirbti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo prašymo užpildymo. Bus reglamentuotos sulaikymo sąlygos ir judėjimo apribojimai siekiant pareiškėjus atgrasyti nuo judėjimo po visą ES. Pagal naują perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo sistemą valstybės narės galės savanoriškai pasisiūlyti priimti JT pripažintus pabėgėlius iš trečiųjų šalių, kurie į ES teritoriją atvyks teisėtu, organizuotu ir saugiu būdu.
Už EURODAC reglamentą (pranešėjas Jorge Buxadé Villalba, Europos konservatoriai ir reformuotojai, Ispanija) balsavo 404, prieš 202, susilaikė 16 EP narių. Už trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartus (pranešėjas Matjaž Nemec, Socialistai ir demokratai, Slovėnija) balsavo 340, prieš 249, susilaikė 34 EP nariai. Už normas dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (pranešėja Sophia In ‘T Veld, Atnaujinkime Europą, Nyderlandai) balsavo 398 europarlamentarai, prieš 162, susilaikė 60. Dėl perkėlimo į ES sistemos (pranešėja Malin Björk, Kairieji, Švedija) 452 EP nariai balsavo už, 154 prieš, 14 susilaikė.
ES taisyklių paketas jau neformaliai suderintas su ES Taryba, tačiau jo įsigaliojimui dar būtinas formalus minėtos institucijos pritarimas. ES valstybės turės skirtingus terminus pasiruošti atskirų taisyklių įgyvendinimui, pavyzdžiui, priėmimo sąlygų direktyvos atveju, ES valstybėms suteiktas dvejų metų pasiruošimo terminas.