Ketvirtadienį EP nariai paragino visas valstybes ir tarptautines organizacijas aiškiai pasmerkti fiktyvius referendumus Ukrainoje ir Rusijos pastangas jėga prisijungti Ukrainos teritorijas.
Nepagrįsti, fiktyvūs ir grasinant ginklu surengti referendumai Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionams aneksuoti yra niekiniai, o jų rezultatai suklastoti, pažymima ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Tokie veiksmai turi būti aiškiai pasmerkti ir sulaukti papildomų griežtų ES sankcijų, įsitikinę europarlamentarai. Jie kartu smerkia Rusijos prezidento sprendimą nacionalizuoti Zaporižės atominę elektrinę ir ją perimti Rusijos žinion.
EP nariai ragina įsteigti „ad hoc tarptautinį tribunolą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti, kuriame baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti Vladimiras Putinas ir visi Rusijos civiliai ir kariniai pareigūnai bei jų tarpininkai, atsakingi už karo Ukrainoje organizavimą, pradėjimą ir vykdymą.“
Europarlamentarai žavisi nepalaužiama Ukrainos žmonių valia ginti savo šalį bei europietiškas vertybes ir ragina ES valstybes bei kitas Ukrainą remiančias šalis žymiai padidinti karinę pagalbą, ypač tose srityse, kuriose to prašo Ukrainos vyriausybė. EP nariai taip pat ragina dvejojančias ES valstybes tiekti joms priderančią karinės pagalbos dalį, būtiną karui kuo anksčiau užbaigti.
Europarlamentarai smerkia pastarojo meto Rusijos grasinimus panaudoti branduolius ginklus ir laiko juos neatsakingais bei pavojingais. Jie ragina ES valstybes ir tarptautinius partnerius parengti greitą ir ryžtingą atsaką, jei Rusija įvykdytų branduolinę ataką prieš Ukrainą. Bet koks Rusijos bandymas pateikti Ukrainos okupuotų teritorijų atkariavimą kaip išpuolį prieš Rusiją, taigi ir kaip pagrindą branduolinei atakai, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir neatgrasys Europos Sąjungos nuo tolesnės pagalbos teikimo Ukrainai, šiai ginantis, priduria europarlamentarai.
Jie smerkia mobilizaciją Rusijoje ir ragina nedelsiant nutraukti priverstinį šaukimą į karo tarnybą, tame tarpe ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Be to, siekdami išlaikyti stabilumą Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos regionuose, EP nariai ragina didinti paramą daug Rusijos piliečių priimančioms šalims, ypač Gruzijai, Kazachstanui, Uzbekistanui, Armėnijai ir Kirgizijai.
Europarlamentarus neramina ir povandeniniai sprogimai dujotiekiuose „Nord Stream“, kurie, jų įsitikinimu nėra atsitiktinumas, o tyčinio koordinuoto valstybinio subjekto surengto akto rezultatas. Šie sprogimai rodo „kokį pavojų kėlė didėjančios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro politika ir kad energijos kaip ginklo naudojimas perėjo į naują lygį“. Todėl EP nariai ragina ES valstybes „stiprinti ypatingos svarbos Europos infrastruktūros, įskaitant jūros vamzdynus ir kabelius, apsaugą ir teikti jai pirmenybę, taip pat didinti jos atsparumą išorės išpuoliams ir daugiau prisidėti prie ES partnerių Rytų Europoje ir Vakarų Balkanuose atsparumo“.
EP rezoliucijai dėl Rusijos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimo pritarė 500 EP nariai, 26 nepritarė, o 36 susilaikė.
