2024, vasario 20, Antradienis

Europos Parlamentas kitų metų rinkimams siūlo pagrindinių kandidatų sistemos taisykles

Antradienį Europos Parlamentas pateikė pasiūlymus dėl pagrindinio kandidato sistemos, kuri turėtų būti taikoma 2024 m. rinkimuose.

Europos Parlamentas (EP) ragina imtis priemonių rinkėjų aktyvumui per 2024 m. birželio 6–9 d. rinkimus padidinti, siekiant, kad aktyvumas būtų didesnis nei 2019 m. Europarlamentarai reikalauja aiškiai ir patikimai susieti rinkėjų pasirinkimą ir Europos Komisijos pirmininko išrinkimą. Anot jų, šis procesas turėtų priklausyti nuo susidariusios daugumos Parlamente pagal Lisabonos sutartį, o ne Europos Vadovų Tarybos susitarimuose už uždarų durų. EP nariai nori, kad būtų sudarytas įpareigojantis EP ir Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kuriuo būtų užtikrinta, jog Europos politinės partijos ir frakcijos derybas dėl bendro kandidato pradėtų iškart po rinkimų ir prieš Europos Vadovų Tarybai pateikiant pasiūlymą.

Šiam procesui per pirmąjį derybų turą turėtų vadovauti daugiausia vietų EP surinkusios partijos pagrindinis kandidatas, o prireikus vadovavimą perimtų EP pirmininkas. Europarlamentarai taip pat tikisi, kad politinės partijos ir frakcijos sudarys kadencijos susitarimą ir taip bus užtikrinta dauguma Parlamente. Šis susitarimas sudarytų Europos Komisijos darbo programos pagrindą ir garantuotų Europos rinkėjams, kad veiksmai po rinkimų atitiktų jų rezultatus.

EP taip pat ragina ES Tarybą greitai priimti naują Aktą dėl rinkimų į Europos Parlamentą ir naujas Europos politinių partijų ir fondų taisykles, kad bent jau pastarąsias būtų galima taikyti 2024 m. kampanijai. Nacionalinės ir Europos politinės partijos savo kampanijas turėtų vykdyti paisydamos ES vertybių, įsitikinęs EP.

Siekdamos užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis savo balsavimo teise, ES valstybės turėtų taikyti priemones, kuriomis asmenims su negalia būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti informaciją ir pasiekti balsavimo vietos. EP nariai taip pat nori skatinti kitoje ES valstybėje ar trečiojoje šalyje gyvenančių piliečių aktyvumą. EP rekomendacijose taip pat siūloma nustatyti griežtesnes kovos su dezinformacija priemones ir apsaugoti rinkimus nuo užsienio ir vidaus jėgų įtakos.

„Rinkėjams turi būti aišku, kaip jų balsai paveikia ES žmonių pasirinkimą ir politiką. Priešingai nei 2019 m., neturėtume duoti pažadų, kurių negalime laikytis. Pagrindinio kandidato procesas turi susigrąžinti patikimumą. Naujai suformuotos Europos Komisijos pirmininku išrinktas asmuo turi užsitikrinti rinkėjų ir daugumos EP narių paramą“, – teigė vienas iš pranešėjų Sven Simon (Europos liaudies partija, Vokietija).

„Stengiamės, kad rekomendacijos Europos politinėms partijoms sustiprintų 2024 m. rinkimų kampanijų europinį aspektą. Turime užtikrinti geresnį Europos politinių partijų logotipų ir siunčiamų žinių matomumą. Taip pat norėtume, kad porinkiminės procedūros išryškintų Europos politinių partijų vaidmenį renkant Komisijos pirmininką ir sustiprintų Europos piliečių rinkimų teisę“, – pažymėjo vienas iš pranešėjų Domènec Ruiz Devesa (Socialistai ir demokratai, Ispanija).

Už šias EP rekomendacijas balsavo 365 EP nariai, 178 prieš ir 71 susilaikė. Jos taip pat yra EP atsakas į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, kuriose piliečiai paragino stiprinti rinkėjų ir europarlamentarų ryšį, kovoti su melagienomis ir užsienio valstybių piktavališka įtaka.

- Reklama -

Naujausi straipsniai