Kovo 1 – 7 d. kino centras „Garsas“ visus gero kino gerbėjus kviečia į XV-ąjį tarptautinį filmų festivalį „Europos kinas ir dieną, ir naktį“. Visą savaitę žiūrovai galės mėgautis naujausiais filmais iš įvairių Europos filmų festivalių, kino kūrėjų debiutais ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusiomis juostomis. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti žiūrovams aukštos meninės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste. Žiūrovai galės pamatyti 27 filmus iš 17 skirtingų šalių. Festivalio trijose programose žiūrovams bus pristatyti 27 filmai iš 17 skirtingų šalių.
Festivalio pagrindinė programa „Kinas, keičiantis mus“ kvies palyginti moteris-herojes šių dienų megapasaulio fone. Keturis pagrindinės programos filmus žiūrovai galės pamatyti jau iškilmingą atidarymo vakarą, kovo 1 d. 19 val. Filmą „Hanos sugrįžimas“ (Vokietija) pristatys svečiai iš Vokietijos: režisierė Esther Bialas, pagrindinė aktorė Valerie Stoll, prodiuseriai Nathan Nill ir Andrea Schütte kartu su ilgamečiais Panevėžio miesto ir kino centro „Garsas“ partneriais – Liuneno kino festivalio direktoriumi Michael Wiedemann, organizatore Anna Komzin. Mažojoje salėje šio vakaro pirmasis filmas „Ali ir Nino“ (rež. A. Kapadia, Didžioji Britanija, Azerbaidžanas) nukels į XX a. pirmą pusę, kur mylinti, drąsi, užsispyrusi Gruzijos princesė Nino kovoja už savo meilę Azerbaidžano princui Ali demokratinių ambicijų ir sunkios kovos už nepriklausomybę metu. Filmą pristatys J. E. Dr. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Azerbaidžano Ambasadorius Tamerlan Garayev, Atašė p. Samir Musayev.
Po diskusijų su kino kūrėjais žiūrovus pakvies dar du pagrindinės programos filmai: „Aklumas“ (rež. E. Vogt, Norvegija) bei „Gyvybės ženklai“ (J. Bressane, Brazilija). Pirmajame – nenuspėjamas pasakojimas apie tai, kaip mūsų slapčiausios fantazijos ir norai daro įtaką suvokiamam pasauliui. Žymaus brazilų režisieriaus provokaciniu tabu tapęs filmas „Gyvybės ženklai“ siurrealistiškai nagrinėja moters ir mėsos erotinį ryšį.
Kino festivalio atidarymo vakarą žiūrovų lauks „Meilės slėpynės“ (rež. Ch. Schaub, Šveicarija). Pikantiški indų kilmės kunigo, naujai paskirto dirbti į mažą Šveicarijos miestelį, patarimai, kaip susigrąžinti aistrą, meilę, pagarbą ir pasitikėjimą santuokai. Čekų komedijoje „Ledo motina“ (rež. B. Sláma) kartu su pagrindine heroje Hana, jos naujuoju draugu Brona ir jo augintine višta Adele. Filmas susižėrė daugiau nei dešimt apdovanojimų Čekijos, Slovakijos, Rusijos festivaliuose bei tapo favoritu ir laimėtoju už Atlanto – Tribekos, Portlando ir Palm Springso festivaliuose.
Kovo 1 d. 11 val. vaikų ir jaunimo lauks raudonas kilimas, fotokonkursas „Pasiruošęs kovai“ ir programos „Pažadinti žvilgsniai“ atidarymas. Bus rodoma filmo „Kovotoja“ (rež. J. Timmers, Nyderlandai) premjera.
Visą savaitę vyksiančiame kino festivalyje žiūrovai išvys ir tris biografines istorijas – lenko Jerzy Górskio, kuris pagerino pasaulio rekordą tarptautiniame triatlono čempionate filme „Geriausias“ (rež. L. Palkowski, Lenkija); filmą, paremtą tikra istorija apie Rytų Vokietijos dainininką ir rašytoją Gerhardą Gundermanną – „Gundermanas“ (rež. A. Dresen, Vokietija); solidžiais apdovanojimais įvertintos vokiečių režisierės Emily Atef filmą „Trys dienos Kibrone“ apie legendinės Austrijos aktorės Romy Schneider duotą paskutinį interviu žurnalistams.
Gero kino mėgėjus įtrauks ir dokumentiniai filmai – Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Žalgirio mūšis“ (rež. P. Pitera), pasakojantis kvapą gniaužiančią 300 metų istoriją nuo ordino pradžios iki Didžiojo karo su Lenkija ir Lietuva XV amžiuje. Filmas „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ (rež. V. Grishin, I. Zhuravleva, Rusija) pakvies į septynių mėnesių meditacinę kelionę laukinėje gamtoje su rudųjų lokių šeimomis.
Kovo 2 d. 14 val. įvyks kroatų filmo „Lada Kemenski“ premjera, kurios pristatyti atvyksta režisierė Sara Hribar ir J. E. Kroatijos Respublikos Ambasadorius Krešimir Kedmenec. Savo pirmajame debiutiniame filme S. Hribar drauge su kroatų režisieriumi Marko Šantić pasirinko tik iš pirmo žvilgsnio paprastą istoriją – Lada Kamenski yra fiktyvi neva bankrutuojančio didelio fabriko Zagrebe darbuotoja. Apie ją sukurti filmą nori debiutuojantis režisierius Frano, kuris sugalvoja pasikviesti tris gerai žinomas Kroatijos aktores ir surengti savo namuose neoficialų kastingą. Trys skirtingos išvaizdos, charakterio ir požiūrio moterys, priverstos konkuruoti dėl galimybės įkūnyti Lada Kamenski – išsirutulioja komiškai jautri ir mąstyti verčianti istorija. Šis filmas prieš kelis mėnesius Pula filmų festivalyje, Kroatijoje, laimėjo net keturis apdovanojimus.
Jaunimui bus rodomi du filmai: visai šeimai skirtas norvegų režisieriaus Grethe Bøe-Waal filmas „Operacija arktis“, pasakojantis apie 13 metų Juliją, jos jaunesnes seseris dvynes Idą ir Sindrę, kurios per tragišką nesusipratimą paliktos apleistoje saloje turi rasti būdą išgyventi atšiaurų žiemos orą, saugotis laukinių žvėrių ir susisiekti su žemynu. Antrasis filmas – tarptautiniame Kristiansando vaikų kino festivalyje „Barn i Byen“ apdovanojimą pelniusi pašėlusi roko, nuotykių ir kelionių komedija „Pašėlusios gastrolės“ (rež.Ch. Lo, Norvegija, Švedija), kurios centre – du roko istoriją pakeisti Norvegijos roko čempionate trokštantys Akselis ir Grimas. Bėda, kad Akselis nemoka dainuoti, o Grimas negali geriausiam draugui pasakyti tiesos, todėl, pasikvietę devynmetę smuikininkę Tildą ir lenktynininką Martiną, bičiuliai surengia ilgą muzikinį turnė šiaurės kryptimi. Pabėgimo planas virsta kelione brandos link su triumfuojančia pabaiga.
Kovo 7 d. 17.30 val. festivalį uždarys lietuvių režisierės Ramunės Rakauskaitės dokumentinis filmas apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne „Kelionės namo“. Per netikėtas spalvingų herojų patirtis, jautrias ir asmeniškas grįžimo istorijas, atskleidžia praėjusios epochos dvasią ir dviejų civilizacijų sandūrą. Nepaisant sudaužytų vilčių ir keliones lydėjusių praradimų, filmas – šviesus ir lengvas, nevengiantis pasijuokti iš paradoksalių situacijų bei nesusipratimų. Filmą atvyks pristatyti pati režisierė ir kūrybinė grupė.
