Europos ombudsmenas savo iniciatyva arba pagal ES piliečių skundus nagrinėja ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų netinkamo administravimo atvejus. 2013 m. liepą E. O’Reilly tapo pirmąja moterimi Europos ombudsmene. Iki jos ES ombudsmenu buvo Jacob Söderman (1995–2003) ir Nikiforos Diamandouros (2003–2013).
Į šį postą iš viso pretendavo penki kandidatai. Be E. O‘Reilly, Europos ombudsmenu siekė tapti italas Giuseppe Fortunato, estė Julia Laffranque, latvis Nils Muižnieks ir švedė Cecilia Wikström.
Gruodžio 3 d. surengto viešojo klausymo metu EP nariai apklausė kandidatus, kaip jie ketina stiprinti siekiamos pareigybės nešališkumą, matomumą ir skaidrumą principus. E. O‘Reilly žadėjo susitelkti ties ES institucijų administravimo gerinimu, piliečių teisių stiprinimu bei ES įvaizdžio gerinimu.
Europos ombudsmeną kiekvienos kadencijos pradžioje slaptu balsavimu renka Europos Parlamentas. Kandidatus turi paremti ne mažiau kaip 40 EP narių iš mažiausiai dviejų valstybių. Ombudsmenas išrenkamas absoliučia balsavusių europarlamentarų balsų dauguma, neskaitant susilaikiusiųjų. Jei joks kandidatas neišrenkamas per pirmuosius du balsavimo turus, toliau kandidatuoti gali tik du per antrąjį balsavimą daugiausia balsų surinkę kandidatai.
