EP nariai pritarė jau anksčiau nustatytam tikslui svarbiausius infrastruktūros projektus, įskaitant „Rail Baltica“, įgyvendinti iki 2030 m. pabaigos, o visą ES tinklą užbaigti iki 2050 m. pabaigos. Jie siūlo daugiau dėmesio skirti projektams, kurie didina tinklo junglumą ir diegia trūkstamas jungtis, o taip pat suteikti daugiau galių 11 Europinių koordinatorių. Jei pagrindiniai TEN-T projektai smarkiai vėluotų, europarlamentarai siūlo Europos Komisijai suteikti teisę inicijuoti pažeidimo procedūrą ES valstybių atžvilgiu ir sumažinti ar nutraukti projektų finansavimą ES lėšomis.
Europos Parlamentas taip pat siekia suvienodinti skirtingų transporto rūšių techninius ir veiklos standartus, bei siūlo transportavimą vykdyti geležinkeliais ar laivais, o tik kelionės pradžioje ir pabaigoje naudoti kelių transportą. Iki 2030 m. pabaigos geležinkeliai pagrindiniame TEN-T tinkle turi būti elektrifikuoti, keleiviai jais vežami ne mažesniu nei 160 km/h, kroviniai – ne mažesniu nei 100 km/h greičiui, o vidinės ES sienos kirtimas trukti trumpiau nei 15 minučių, priduria europarlamentarai.
Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, EP nariai pritaria siūlymui nutraukti transporto jungtis su Rusija ir Baltarusija bei sujungti ES transporto tinklus su Ukraina ir Moldova. Europarlamentarai kartu siūlo skirti daugiau dėmesio kariniam mobilumui ir atnaujinant TEN-T tinklus užtikrinti, kad jais būtų galima pervežti karines pajėgas ir įrangą. Šiam tikslui pasiekti EP siūlo įpareigoti Europos Komisiją per metus atlikti infrastruktūros atnaujinimo studiją.
Nesulaukę plenarinėje sesijoje prieštaravimo Parlamento pozicijai, EP derybininkai gali nedelsiant pradėti taisyklių derinimą su ES Taryba. Pirmasis derybų raundas numatytas balandžio 24 d.
Šie teisės aktai yra kartu Europos Parlamento atsakas į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, kuriose piliečiai paragino ES kovoti su tarša ir remti tvarų augimą.
