Europos Vadovų Tarybos pasiūlymas grindžiamas Parlamento šių metų birželį pateiktu pasiūlymu, kurį priimti paskatino nuo 2019 m. rinkimų ES įvykę demografiniai pokyčiai. Papildomos vietos bus paskirstytos taip:
• Prancūzija +2 (iš viso 81)
• Ispanija +2 (iš viso 61)
• Nyderlandai +2 (iš viso 31)
• Austrija +1 iš viso (20)
• Belgija +1 (iš viso 22)
• Lenkija +1 (iš viso 53)
• Danija +1 (iš viso 15)
• Suomija +1 (iš viso 15)
• Slovakija +1 (iš viso 15)
• Airija +1 (iš viso 14)
• Slovėnija +1 (iš viso 9)
• Latvija +1 (iš viso 9)
Už šį sprendimą balsavo 515 EP narių, prieš 74, susilaikė 44.
Prieš balsavimą vykusiose diskusijoje EP nariai kritikavo Europos Vadovų Tarybos mėginimą daryti įtaką Parlamentui vykdant jo biudžetines funkcijas ir dar kartą pabrėžė Parlamento nepriklausomumą. Kalbėtojai apgailestavo, kad Europos Vadovų Taryba nedelsdama nepranešė Parlamentui, jog ketina nukrypti nuo pirminio pasiūlymo tiek dėl bendro vietų skaičiaus, tiek dėl nuostatų dėl visos Europos rinkimų apygardos.
Parlamento sudėtis įvertinama prieš kiekvienus rinkimus vadovaujantis Sutartyse nustatytais principais (t. y. ne daugiau kaip 751 EP narys įskaitant pirmininką, ne mažiau kaip 6 ir ne daugiau kaip 96 vietos kiekvienai ES šaliai ir proporcingo narių skaičiaus mažinimo principas) ir atsižvelgiant į naujausią demografinę statistiką.
