Pagal Panevėžio teritorinės darbo biržos pateiktus duomenis 2017 m. gruodžio mėnesį nedarbas Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje išaugo 1,4 proc. lyginant su lapkričio mėnesiu. 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio teritorinėje darbo biržoje įregistruota 13419 bedarbių, kurie sudarė 9,9 proc. darbingo amžiaus Panevėžio regiono gyventojų (2017 m. lapkričio 1 d. — 8,5 proc.). 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio teritorinėje darbo biržoje įregistruoti 7283 bedarbiai vyrai, jų nedarbas buvo 10,7 proc., moterų nedarbas — 9,0 proc. (6136), o jaunimo iki 29 metų amžiaus — 5,0 proc. (1964).
2018 m. sausio 1 d. didžiausias nedarbas buvo Kupiškyje (14,0 proc.), Rokiškyje (12,8 proc.), ir Pasvalyje (12,2 proc.), o mažiausias — Panevėžio mieste (7,6 proc.).Darbdaviai per gruodžio mėnesį įregistravo 428 laisvas darbo vietas — 50,2 proc. mažiau nei lapkričio mėnesį taip pat 27,4 proc. mažiau nei per tą patį 2016 metų laikotarpį. Darbo pasiūlymų registracija, lyginant su praėjusiu mėnesiu sumažėjo: Panevėžyje — 57, 7 proc., Rokiškyje — 35,2 proc., Pasvalyje — 31,8 proc., Kupiškyje — 25,0 proc., Biržuose — 25,0 proc. Darbo pasiūlymai pagal neterminuotas darbo sutartis gruodžio mėnesį sudarė 86,9 proc. (372).
Gruodžio mėnesį Panevėžio teritorinėje darbo biržoje įregistruoti 1705 bedarbiai — 6,9 proc. mažiau nei lapkričio mėnesį ir 1,9 proc. mažiau nei per tą patį 2016 metų laikotarpį. Gruodžio mėnesį įregistruota mažiau bedarbių nei lapkričio mėnesį. Sumažėjimas pastebimas: Biržuose — 19,4 proc., Pasvalyje — 8,2 proc., Kupiškyje — 3,1 proc.,
Panevėžyje — 6,9 proc. Rokiškyje registracija nepakito lyginant su lapkričio mėnesiu (267). Įregistruotų bedarbių tarpe 592 moterys (34,7 proc.), 1113 vyrai (57,1 proc.) ir 460 jaunimas iki 29 metų (26,9 proc.).
Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios bedarbystė daugelyje šalies vietų paaugo vidutiniškai 1 proc. (žr. apačioje esančią lentelę). Darbdavius, smulkų ir vidutinį verslą vienijančios organizacijos baiminasi, kad nuo sausio 1-osios dienos įsigaliojus naująjai tvarkai, pagal kurią mokesčius Sodrai teks mokėti nuo viso minimalaus atlyginimo, nežiūrint į dirbamą laiką, nedarbo statistika gerokai šoktels į viršų.
Nieko gero 2018 aisiais nežada ir Lietuvos bankas. 2017 m. gruodžio mėnesio Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rašoma:
“Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje mažėja 1,1–
1,8 proc. kasmet. Jų ir toliau pastebimai mažės. Gyventojų aktyvumo lygis – dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus gyventojų grupėje – tebedidėja, ir tai palankiai veikia Lietuvos darbo rinką. Vis dėlto šis reiškinys nebeatsveria mažėjančio
gyventojų skaičiaus poveikio – darbo jėga, apimanti dirbančiuosius ir ieškančiuosius darbo asmenis, mažėja. Mažėja ir užimtųjų. Kol kas tikėtis esminio pagerėjimo aptariamoje ūkio srityje nėa galimybių, taigi blogėjanti padėtis darbo rinkoje varžys ūkio plėtrą.
Darbdaviams trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų, todėl įtampa darbo rinkoje gana didelė. Kelerius metus darbo sąnaudos didėjo daugiau, nei kilo visa ekonomika, todėl samdomiesiems darbuotojams atiteko vis didesnė sukurtos pridėtinės vertės dalis. Ji, palyginti su praeities duomenimis, jau dabar gana didelė, todėl nereikėtų tikėtis, kad toliau didės tiek daug, kiek iki šiol. Numatoma, kad, trūkstant darbuotojų, darbo užmokestis didės gana nemenkai, tačiau mažiau nei pastaraisiais metais. Tai po truputį mažins privačiojo vartojimo plėtrą, taigi ir viso ūkio augimą. Atsižvelgus į paminėtus veiksnius, numatoma, kad 2017 m. realusis BVP padidės 3,6, o 2018 m. – 2,8 proc.”
|