2026 m. birželio 25 d. priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) pakeitimas, įsigaliosiantis nuo 2027 m. sausio 1 d., kelia pagrįstą nerimą. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) įspėja, kad ši naujovė sukurs neteisingas situacijas tūkstančiams dirbančiųjų ir užkraus neproporcingą finansinę naštą darbdaviams. Nors deklaruojamas tikslas – užtikrinti socialines garantijas, realybėje tai gali atsigręžti prieš pačius pažeidžiamiausius darbuotojus.
Kas keičiasi?
Pagal naująjį VSDĮ pakeitimą, nuo 2027 m. darbdaviai visada privalės mokėti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo Minimalios mėnesinės algos (MMA). Paradoksalu tai, kad ši prievolė galios net ir tais atvejais, kai darbuotojas šį darbą dirba tik papildomai, o socialinio draudimo įmokos nuo MMA jau yra sumokėtos dėl kitų jo gaunamų pajamų.
Gyventojas gali vykdyti individualią veiklą, dirbti pagal verslo liudijimą, gauti autorinį atlyginimą, tantjemas, būti mažosios bendrijos (MB) ar individualios įmonės (IĮ) savininku. Visos šios pajamos jau yra apmokestinamos VSD ir PSD įmokomis, kurios asmeniui kaupia socialinio draudimo stažą.
Tačiau pagal naująją tvarką, jei toks pats žmogus, jau susimokėjęs mokesčius nuo MMA dydžio pajamų, nuspręs papildomai padirbėti pagal dvi darbo sutartis (pavyzdžiui, po kelias valandas per mėnesį už 100 Eur pas du skirtingus darbdavius), įsijungs naujas „baudimo“ mechanizmas. Abu darbdaviai solidariai privalės papildomai sumokėti po 223,97–245,24 Eur VSD ir PSD įmokų nuo pilnos MMA, nors asmuo jau yra pilnai draustas.
Kirtis silpniausiems: nukentės 8 000 gyventojų
LBAA atkreipia dėmesį, kad didžiausią neigiamą poveikį šis įstatymas turės toms profesijoms, kurių atstovai dažnai derina kelias veiklos formas. Tai – valytojai, kambarinės ir kiti panašų darbą dirbantys asmenys, kurie šalia individualios veiklos dar turi ir nedideles darbo sutarties pajamas. Skaičiuojama, kad būtent tokie žmonės sudaro apie 75 % iš maždaug 8 000 gyventojų, kuriems tiesiogiai smogs ši įstatymo pataisa.
Ignoruoti LBAA siūlymai ir ciniškas požiūris į dirbantįjį
Siekdama išvengti šios teisinės ir finansinės anomalijos, LBAA teikė logišką ir socialiai teisingą sprendimą: vertinti visas metines gyventojo pajamas. Pagal LBAA siūlymą, pirmiausia reikėtų nustatyti, ar nuo visų asmens pajamų jau yra sumokėtos VSD ir PSD įmokos bent nuo MMA. Tik tuo atveju, jei įmokos nesiekia MMA ribos, atsirastų prievolė primokėti PSD nuo MMA, o VSD būtų mokama tik pačiam gyventojui nusprendus draustis papildomai.
Deja, šiam kompromisui nebuvo pritarta. Argumentacija šokiruoja: teigta, kad kadangi pakeitimas palies „tik“ apie 8 000 gyventojų, galimos neteisingos situacijos nėra reikšmingos. Valdžios atstovų požiūris signalizuoja, kad jei dėl šio pakeitimo dalis žmonių praras papildomas darbo užmokesčio pajamas (nes darbdaviams tiesiog neapsimokės jų samdyti kelioms valandoms), tai nelaikoma valstybinės svarbos problema.
Teisėkūros brokas be atsakomybės
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), teikdama šį projektą, privalėjo pateikti išsamią tų 8 000 gyventojų pajamų struktūros ir socialinės padėties analizę. Tik taip galima objektyviai įvertinti įstatymo poveikį.
Savo ruožtu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kuriam pirmininkauja Kęstutis Bilius, turėjo pareigą stabdyti nekvalifikuotai parengto projekto teikimą ir grąžinti jį ministerijai tobulinti. Tačiau komitetas, kuriam taip pat priklauso L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, E. Kirkutis, P. Kuzmickienė, D. Petkevičienė, M. Petrauskaitė, D. Razmislevičius, E. Rudelienė, T. Tomilinas, D. Ulbinaitė ir A. Valinskas, palaikė SADM poziciją – t. y. neanalizuoti priežasčių, kodėl šių gyventojų pajamos iš darbo užmokesčio nesiekia MMA.
Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta asmeninė atsakomybė už netinkamai atliktą teisėkūros poveikio vertinimą. Todėl šiandien turime situaciją, kai nekokybiški, dalį piliečių finansiškai skriaudžiantys įstatymai yra priimami, o už pasekmes niekas neatsako.
Dar blogiau – kadangi prieš priimant įstatymą nebuvo atliktas išsamus šių žmonių socialinės ir finansinės padėties vertinimas, ateityje bus neįmanoma atlikti ir objektyvaus įstatymo pasekmių (ex post) vertinimo. Nebus jokio atskaitos taško, pagal kurį galėtume pamatuoti, ar šis VSDĮ pakeitimas išties pagerino pažeidžiamų žmonių padėtį, ar, priešingai, atėmė iš jų paskutines legalaus papildomo uždarbio galimybes.
