Vasario 13 d. (antradienį) 17 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (Respublikos g. 14) vyks „Atminimo vakaras Panevėžio krašto signatarams: Jonui Vileišiui, Kaziui Bizauskui, Jokūbui Šernui“, skirtas Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti.
Renginyje dalyvaus Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas, kunigas Rimas Mikalauskas, pilietinių iniciatyvų kėlėjas ir įgyvendintojas Arūnas Povilas Paliulis. Renginį ves Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. Kiekvienas jų – iškili asmenybė, prikėlusi Lietuvą laisvam, nepriklausomam gyvenimui. Atminimo vakare bibliotekoje pranešėjai įvairiais rakursais pažvelgs į trijų signatarų, susijusių su Panevėžio kraštu, gyvenimus.
Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė skaitys pranešimą „Kazimieras Bizauskas: nuo lituanistikos iki politikos“. 1917 m. K.Bizauskas buvo pakviestas į Lietuvių konferenciją, nors jam ėjo tik 24 metai (organizacinio komiteto nutarimu į konferenciją turėjo būti kviečiami asmenys, sulaukę 25 metų). Jis tapo jauniausiu Lietuvos Tarybos nariu, jam teko garbė ir atsakomybė pasirašyti 1918 m. nutarimą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. K. Bizauskas buvo Steigiamojo Seimo narys, švietimo ministras, diplomatas, ministro pirmininko pavaduotojas paskutinėse dviejose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse.
Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas, kunigas Rimas Mikalauskas parengė pranešimą „Jokūbas Šernas: trumpas ir ryškus dvasinis ir pilietinis gyvenimas“. Nepriklausomybės akto signataras J. Šernas – vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius. 1919 m. Ketvirtojoje Lietuvos vyriausybėje buvo ministras be portfelio. 1923–1926 m. – žurnalo „Savivaldybė“ steigėjas ir redaktorius, nuo 1925 m. – Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento organizatorius ir pirmasis direktorius, Prekybos ir pramonės banko direktorius.
Pilietinių iniciatyvų kėlėjas ir įgyvendintojas Arūnas Povilas Paliulis, parengęs pranešimą „Jonas Vileišis – tautos didvyris“, kalbės ir apie tai, kaip gimė ir buvo įgyvendinta idėja pastatyti paminklą J. Vileišiui Kaune.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas J. Vileišis – turtingos biografijos, prasmingų darbų, drąsių idėjų žmogus. Atkūrus nepriklausomybę tapo antrosios, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Mykolo Sleževičiaus, vidaus reikalų ministru. Ketvirtajame M. Sleževičiaus Ministrų kabinete ėjo finansų ministro pareigas. 1919 m. tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV. Nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d. eidamas Lietuvos laikinosios sostinės burmistro pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J. Vileišis atidavė Kaunui. Tuo metu miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki europinio lygio miesto.
Renginio metu bibliotekoje koncertuos Panevėžio muzikos mokyklos mokiniai (mokytojos Snieguolė Alijošaitienė ir Birutė Juodviršienė).