2024, birželio 23, Sekmadienis

Žolės gaisrai – pavojus gamtai

reklama rubai

Aplinkos ministerija primena: šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų.

Pernai ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų, dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas.

Kova su žolės deginimu vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naiviai skamba pažeidėjų aiškinimai, kad po gaisro likę pelenai yra gera trąša. Priešingai – išdegusiuose plotuose lietus ir vėjai lengviau išplauna ir išpusto maistines medžiagas. Mokslininkų teigimu, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daug vorų, vabzdžių, dirvožemio paviršiuje esančių bestuburių. Pirmuosiuose išdegusiuose pievų plotuose žūsta kiškiukai, vėlesni gaisrai pražudo ežius, ankstyvąsias ančių dėtis ir neršti keliaujančius varliagyvius. Liepsnos gali persimesti į durpynus ar durpingas pievas, miškus. Ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša. Todėl įstatymai draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas.

Aplinkosaugininkai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.

Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

- Reklama -

Naujausi straipsniai