Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. į Vytauto Žemkalnio gimnaziją žengs mokiniai – nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Panevėžio m. Savivaldybės Tarybai leidus nuo rugsėjo 1 d. formuoti 1, 5 ir 9 klases – bendruomenei prasideda naujas etapas.
Pagal Humanistinės kultūros meninės veiklos sampratą šiuo metu respublikoje dirba 4 gimnazijos (2 Vilniuje, 1 Kaune, 1 Klaipėdoje). Kiekviena šių gimnazijų skirtingai taiko Sampratos elementus: Klaipėdos Vydūno gimnazija didesnį dėmesį skiria muzikiniam lavinimui (anksčiau ši ugdymo įstaiga buvo įstaiga su sustiprintu lietuvių kalbos mokymu kaip ir mūsų II vidurinė (šiuo metu V.Žemkalnio gimnazija) Panevėžyje), Kauno J.Grušo gimnazija – vizualiojo meno gilinimui.
Menine veikla ugdant mokinių humanistinę kultūrą siekiama, kad mokiniai:
-
kartu su pradiniu, pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu įgytų meninių kompetencijų, atskleistų savo kūrybines galias, suvoktų kultūrinį, meninį paveldą ir kultūrinę įvairovę;
-
vadovautųsi estetiškumo, kūrybiškumo, humaniškumo, integralumo principais.
Pati sąvoka humaniškumas, humanizmas plačiąja prasme – pagarba, teisingumas, dėmesingumas kiekvienam žmogui, rasti jame (mūsų atveju vaikuose) tą pozityvą, kuris leistų atsiskleisti gebėjimams ir savarankiškumui.
Vytauto Žemkalnio gimnazija mokinius į 1, 5, 9 klases priims iš miesto ir aplinkinių rajonų, gimnazijoje į 1, 5 klases nuo 2018 m. sausio 5 d., 9-as klases – sausio 25 d.
Siekiant neišbalansuoti miesto mokyklų tinklo, atsižvelgdami į materialiąją bazę, formuosime po dvi paraleles klases. Bus formuojamos po vieną vizualiojo meno ir scenos menų klases. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinys nekistų, tik prisidėtų papildomos valandos vizualiojo meno (dailės) ir scenos meno (šokio, teatro) programoms įgyvendinti.
Kodėl Vytauto Žemkalnio gimnazija pasirinko ir tam pritarė Savivaldybės Taryba tokią ugdymo(si) kryptį?
Pirmiausia, tradicijos: Vytauto Žemkalnio gimnazija skaičiuoja jau 113 metus, o 1932 m. atidarius architekto V.Žemkalnio suprojektuotą pastatą ir jame įsikūrus mergaičių gimnazijai, didelis dėmesys buvo skiriamas menui (teatrui, šokiui, muzikai), literatūrinių gebėjimų atskleidimui. 1975 metais tuometinė II vidurinė mokykla mokė mokinius sustiprintos lietuvių kalbos, o atkūrus Nepriklausomybę nuo 1992 metų vėl grįžta prie mergaičių humanitarinio ugdymo. Ne veltui senesni panevėžiečiai neretai mūsų gimnaziją vadina humanitarine. O ir baigusieji mūsų gimnaziją meno, kultūros, literatūros žmonės savo veikla neretai garsina mokyklą.
Antra, materialinė ir intelektualinė bazė: jau šiemet baigiamas renovuoti 1978 m. korpusas, nupirkti baldai, sutvarkytos kūrybinės erdvės – šiame pastate įsikurs ir mokysis pradinių klasių mokiniai.
Mes džiaugiamės turėdami puikius menų specialistus: dailės mokytojas Iloną Žvinakienę ir Vaidą Baltušytę, muzikos mokytoją Renatą Karašienę, teatro būrelio vadovę Violetą Džiugienę, choreografijos mokytoją, „Kanapėlės“ tautinių liaudies dainų ir šokių ansamblio vadovę Kristiną Nainienę. Dalykininkų kompetencijos taip pat atitinka siekiamų tikslų įgyvendinimą.
Trečia, tradiciniai renginiai: poetės S.Nėries gimtadienio šventės, gimnazijos Vardo diena, tarptautiniai poezijos pavasariai, taip pat meninių kolektyvų veikla. Vien ko vertas dalyvavimas „Kanapėlės“ veikloje – šokėjai kasmet vyksta į konkursus, festivalius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ir baigiamasis akcentas – ugdydami mokinius nuo 1-os iki 12-os klasės, turėdami aiškią Viziją, gerus materialinius ir intelektualinius išteklius, mes padėsime mokiniams ne tik įsigyti reikiamų žinių ir kompetencijų, bet ir atskleisti savo meninius gebėjimus, kūrybiškumą, savarankiškumą.
Laukiame būsimų 1-okų ir 5-okų tėvelių (globėjų, rūpintojų) gimnazijos raštinėje nuo 2018 m. sausio 5 d., o 9-okų – nuo sausio 25 d. Mokinių priėmimo tvarka bus paskelbta gimnazijos internetinėje svetainėje.
Gimnazijos direktorius Artūras Totilas
