Lietuvoje atlikta tėvų, auginančių 6–12 metų vaikus, apklausa atskleidė, kad beveik devyni iš dešimties (87%) tėvų ekranų laiko kontrolę priskiria prie svarbiausių šeimos iššūkių, o per ilgas telefonų ir kompiuterių naudojimas tampa kasdienių konfliktų priežastimi.
Tyrimo, kurio metu apklausta 300 tėvų, duomenimis, net 36 proc. tėvų teigia dėl ekranų naudojimo su vaiku besiginčijantys bent kartą per dieną (iš jų daugiau nei pusė – po kelis kartus per dieną). Dar 27 proc. su šiais konfliktais susiduria kartą ar kelis per savaitę. Ir tik 9 proc. tėvų teigia, kad tokių nesutarimų jų šeimoje niekada nekyla.
Problema tik gilėja
Tėvų vertinimu, situacija dėl vaikų naudojimosi ekranais yra linkusi prastėti: beveik pusė tėvų mano, kad per pastaruosius metus ekranų laiko problema jų namuose tik sustiprėjo, ir vos 14 % proc. teigia, jog su ekranais tvarkytis tapo lengviau.
Konfliktų šeimoje dažnis šiek tiek priklauso ir nuo vaikų amžiaus. Auginantys 6–8 metų vaikus į kasdienius konfliktus dėl ekranų laiko su atžalomis įsivelia gerokai rečiau nei turintys 9–12 metų vaikus. Tuo tarpu konfliktų skaičius nuo lyties nepriklauso – ir berniukų, ir mergaičių tėvai praneša apie beveik identišką nesutarimų lygį.
„Prieš atlikdami apklausą tikėjomės, kad ekranų laiko valdymo problema Lietuvoje bus didelė, tačiau bendras mastas nustebino ir mus pačius – ši problema aktuali praktiškai kiekvienai šeimai, o skaičiai rodo, kad su amžiumi situacija tik prastėja. Tėvai turi siekį protingai valdyti vaikams skiriamą ekranų laiką, tačiau rasti veiksmingų sprendimo būdų pavyko dar toli gražu ne visiems", - teigia Ignas Brazdauskas, vienas iš ekranų laiko valdymo programėlės „Screentreat" įkūrėjų.
Meduolis ar botagas?
Kaip rodo tyrimas, beveik 9 iš 10 visi tėvų (89 proc.) bando taikyti ribojimus, kiek vaikai gali praleisti prie ekranų, tačiau tai daro taikydami labai skirtingus kontrolės metodus.
Didelė dalis (35 proc.) ekranų laiko ribojimus taikančių tėvų vis dar imasi senamadiškų priemonių – patys seka laiką, o 28 proc. tiesiog fiziškai atima įrenginius. Maždaug pusė respondentų nurodė naudojantys telefonų gamintojų programėles laikui sukontroliuoti.
„Tyrimo duomenys rodo, kad tėvai dažniausiai taiko primityvią draudimų ir visa apimančios kontrolės strategiją ribodami ekranų laiką savo vaikams. Vadovaudamiesi geriausia praktika matome didelę galimybę pereiti nuo griežto draudimo bei visa apimančios kontrolės prie kasdienių įpročių ugdymo ir vaiko motyvacijos. Aiškios taisyklės yra labai svarbu, tačiau geriausią rezultatą pasiekti galime per susitarimus, įtraukiant į procesą ir patį vaiką“, - teigia vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Pavyzdžiui, „Screentreat“ skatina šeimose aiškius ir pamatuojamus susitarimus. Tėvai ir vaikai gali kartu nustatyti, kiek ir kada vaikas gali naudotis įrenginiu, o programėlė padeda kontroliuoti, kad dienos limitas aktyvuotųsi tik atlikus namų ar buities darbus, pabuvus lauke, paskaičius knygą ir panašiai. Taip pastangos turi tiesioginę įtaką ir išlaiko motyvaciją, užuot tiesiog kasdien suteikiant laiko limitą nepriklausomai nuo vaiko elgsenos.
Kaip rodo tyrimas, šiandien didžioji dalis (67 proc.) tėvų netaiko jokios atlygio ar skatinimo sistemos už atliktas namų ruošos užduotis. 22 proc. respondentų nurodė žymintys atliktas užduotis popieriuje arba bendrai matomoje lentoje, ir tik 11 proc. naudoja skaitmeninius įrankius progresui sekti. Įdomu, jog apie 70 proc. skatinimo sistemas naudojančių tėvų yra jomis patenkinti.
Ko siekia tėvai: ekranai turi padėti, o ne trukdyti
Paklausti, ką norėtų pakeisti esamoje situacijoje, 48 proc. tėvų nurodė norintys tiesiog, kad jų atžalos prie ekranų praleistų mažiau laiko. Be to, 41 proc. tėvų norėtų didesnio vaikų fizinio aktyvumo, 28 proc. – kad ekranų laikas būtų edukacinis, o 27 proc. norėtų ekrano laiką paversti motyvuojančiu atlygiu už atliktas mokymosi ar buities užduotis. Tik 8 proc. tėvų teigė, kad nieko keisti nereikia.
Tokius lūkesčius lemia didelis vaikų kasdienis užimtumas: 96 proc. 6-12 metų vaikų turi namų darbų, 80 proc. lanko būrelius, o 72 proc. atlieka kokius nors buities darbus. Sunkiausias iššūkis tėvams – vaiko motyvacijos stoka (49 proc.), laiko planavimo trūkumas (39 proc.), dėmesio nukreipimas į ekranus (38 proc.) bei nebaigtos užduotys (34 proc.).
„Raginame visus pradinukų tėvus įdarbinti šiuolaikines technologijas savo naudai. Ekranų laikas gali būti ne tik žalingas, tačiau veikia ir kaip savotiška motyvacijos priemonė ugdant gerus įpročius, gerinant mokymosi rezultatus ar skatinant fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, kasdienį ekranų laiką vaikams galima suteikti tik atlikus namų darbus ir nuėjus bent dešimt tūkstančių žingsnių. Patys nebūkim blogaisiais policininkais - kurkim santykį su vaikais per susitarimus, o tų susitarimų priežiūros ir kontrolės funkcijai įdarbinkim šiuolaikines technologijas", - teigia I. Brazdauskas.
Lietuvos tėvų, auginančių 6–12 metų vaikus, apklausa „Screentreat“ užsakymu atlikta internetu nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. vasario mėn. pasitelkiant Lietuvos mokyklų bendruomenes. Iš viso apklausti 304 respondentai.
Paprastai
Kiek procentų tėvų Lietuvoje laiko ekranų laiko kontrolę svarbiu šeimos iššūkiu?
Beveik devyni iš dešimties (87%) tėvų ekranų laiko kontrolę priskiria prie svarbiausių šeimos iššūkių.
Kaip dažnai tėvai ginčijasi su vaikais dėl ekranų naudojimo?
36% tėvų teigia dėl ekranų naudojimo su vaiku besiginčijantys bent kartą per dieną, o dar 27% su šiais konfliktais susiduria kartą ar kelis per savaitę.
Ar vaikų amžius turi įtakos konfliktų dėl ekranų laiko dažnumui?
Taip, auginantys 6–8 metų vaikus į kasdienius konfliktus dėl ekranų laiko įsivelia rečiau nei turintys 9–12 metų vaikus.
Kokius metodus tėvai dažniausiai naudoja ribodami vaikų ekranų laiką?
Didelė dalis (35%) tėvų patys seka laiką, 28% tiesiog fiziškai atima įrenginius, o maždaug pusė respondentų nurodė naudojantys telefonų gamintojų programėles laikui sukontroliuoti.
Ar tėvai naudoja atlygio sistemas už atliktas užduotis, susijusias su ekranų laiku?
Didžioji dalis (67%) tėvų netaiko jokios atlygio ar skatinimo sistemos už atliktas namų ruošos užduotis.