Spalio 23 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su politikos apžvalgininku, žurnalistu, publicistu, Nepriklausomybės Akto signataru Rimvydu Valatka „Troliai prieš žurnalistus drauge su feisbuku“.
Šiandien naujienas gauname daugybe kanalų – naujienų portalų, socialinių tinklų, televizijos, radijo ir įvairių interneto platformų. Informacijos srautas toks didelis, kad vis dažniau tenka patiems atsirinkti, kuo tikėti, o ką vertinti kritiškai.
Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitės metu surengtas renginys tapo puikia proga kalbėtis apie žiniasklaidą, informacijos patikimumą, dezinformaciją bei informacinėje erdvėje kylančius iššūkius.
Pristatymą R. Valatka pradėjo aptardamas dezinformacijos, melagienų ir propagandos sąvokas pabrėždamas, kad jos nėra tapačios.
Žurnalistas, remdamasis ilgamete patirtimi ir praktiniais pavyzdžiais, atskleidė, kaip informacija gali tapti manipuliavimo įrankiu. Itin daug dėmesio skirta socialinių tinklų veikimo principams. Kalbėta apie netikrų socialinių tinklų paskyrų kūrimą, koordinuotą informacijos skleidimą bei kryptingas atakas prieš žurnalistus. Pateikti pavyzdžiai, kaip tikra žurnalistų paskelbta informacija sąmoningai pristatoma kaip melaginga informacija („fake news“). Tokiais būdais siekiama ne tik paneigti konkrečius faktus, paveikti žmonių nuomonę, sukelti konfliktus, nukreipti visuomenės dėmesį, sukelti abejonių viešojoje erdvėje skelbiama informacija, bet ir pakirsti bendrą pasitikėjimą žiniasklaida. Pristatymo metu aptartos žurnalisčių iš Suomijos bei Filipinų istorijos. Šios istorijos atskleidė, kaip internetinės atakos, melagingi kaltinimai ir organizuotas „trolinimas“ gali būti naudojami siekiant įbauginti žurnalistus, pakenkti jų reputacijai ir nutildyti nepatogius balsus.
Susitikime nagrinėta Rusijos ir Kinijos vykdoma informacinių manipuliacijų veikla. Aptarta, kaip informacija gali būti naudojama siekiant daryti įtaką visuomenės nuostatoms, skatinti susipriešinimą ir formuoti tikrovės neatitinkančius įsitikinimus.
Įdomi pristatymo dalis buvo skirta sovietinei dezinformacijos tradicijai ir KGB taikytiems informacinio poveikio metodams. Aptarti tokie principai kaip „supuvusios silkės“ metodas, didelio melo, 40 proc. tiesos ir 60 proc. melo bei absoliutaus akivaizdumo metodas.
Susitikimas buvo interaktyvus: dalyviai uždavė klausimus, dalijosi mintimis ir diskutavo.
R. Valatka skatino susimąstyti apie savo, kaip informacijos vartotojo atsakomybę. Prieš dalijantis žinia verta sustoti, patikrinti jos kilmę, įvertinti kontekstą ir nepasikliauti vien emocingu vaizdo įrašu, socialiniuose tinkluose sparčiai plintančia žinute ar skambia antrašte. Kritiškas žmogus klausia: kas tai paskelbė, kodėl tai skelbiama, kokiais šaltiniais remiamasi, kam tai gali būti naudinga? Šiandien, kai informacija gali būti sukurta ir paskleista vos per kelias sekundes, gebėjimas klausti, tikrinti faktus, vertinti kontekstą ir nebijoti abejoti tampa ypač svarbus.
Tikimės, kad renginio metu dalyvių išgirta informacija paskatins juos atidžiau vertinti kasdien skaitomas naujienas ir paklausti savęs: o iš kur aš žinau, kad tai – tiesa?
Paprastai
Kas buvo Rimvydas Valatka ir kokia tema jis kalbėjo Panevėžyje?
Rimvydas Valatka yra politikos apžvalgininkas, žurnalistas, publicistas ir Nepriklausomybės Akto signataras. Jis kalbėjo apie trolius, dezinformaciją ir žiniasklaidos iššūkius renginyje „Troliai prieš žurnalistus drauge su feisbuku“.
Kokie yra pagrindiniai dezinformacijos tikslai, aptarti susitikime?
Dezinformacija siekiama paneigti faktus, paveikti žmonių nuomonę, sukelti konfliktus, nukreipti visuomenės dėmesį, sukelti abejonių viešojoje erdvėje skelbiama informacija ir pakirsti bendrą pasitikėjimą žiniasklaida.
Kokius sovietinės dezinformacijos metodus paminėjo R. Valatka?
R. Valatka aptarė tokius sovietinės dezinformacijos metodus kaip „supuvusios silkės“ metodas, didelio melo, 40 proc. tiesos ir 60 proc. melo bei absoliutaus akivaizdumo metodas.
Ką R. Valatka patarė informacijos vartotojams?
R. Valatka skatino sustoti, patikrinti žinios kilmę, įvertinti kontekstą ir nepasikliauti vien emocingu vaizdo įrašu ar sparčiai plintančia žinute. Kritiškas žmogus turėtų klausti: kas tai paskelbė, kodėl, kokiais šaltiniais remiamasi ir kam tai gali būti naudinga.
