2024, vasario 26, Pirmadienis

Tyrimas: tarp Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo prioritetų – darbo vietų išsaugojimas

Daugelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ateinančiais metais yra linkę sutelkti ypatingą dėmesį ne tik į infliaciją ir kaštų augimą, bet ir į darbo vietų išsaugojimą, rodo nauja „Luminor“ banko užsakymu atlikta SVV įmonių vadovų apklausa.  

Paklausti, kuriai sričiai ateinančiais metais SVV įmonėms reikės skirti daugiausia dėmesio, 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje įvardijo infliaciją, kylančias energijos bei kuro kainas. Latvijoje ir Estijoje rezultatai yra panašūs – atitinkamai 41 ir 40 proc. respondentų minėjo šią sritį. Palyginimui, balandžio mėnesį atliktos analogiškos apklausos metu šią sritį rinkos gerokai daugiau respondentų. Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 54 proc., o Estijoje – net 58 proc.

Apklausa atskleidė naują SVV rūpesčio sritį – palyginus su balandį atliktu tyrimu, į antrą vietą iš ketvirtos prioritetų sąraše pakilo darbo vietų išsaugojimas. Lietuvoje šią sritį įvardijo 28 proc., Latvijoje – 27 proc., o Estijoje – 32 proc. respondentų. Visose trijose šalyse skiriamas vis didesnis dėmesys ir darbuotojų atrankai – Lietuvoje šią sritį, kurioje reikės adaptuotis, įvardijo 26 proc., Latvijoje – 25 proc., Estijoje – 20 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

„Nors pagrindiniais iššūkiais, kuriuos įmonės turės spręsti 2024 metais, jos ir toliau įvardija aukštą infliaciją, augančias išlaidas ir energetikos kainas, šių probleminių aspektų svarba krenta. Pastebima, kad įmonės perskirstė ir padidino prioritetą darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų įdarbinimo sritims. O tai rodo, kad jos nesiruošia trauktis ir siekia išlaikyti bei stiprinti savo pajėgumus, jau artimoje ateityje, laukdamos bent kiek palankesnių ekonomikos tendencijų“, – sako Darius Tamašauskas, „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas.

Tiekimo grandinės – nebekelia daug rūpesčio

Apklausa taip pat rodo, kad ir toliau Baltijos šalių SVV svarbia sritimi laiko kokybiškų paslaugų ir produktų pasiūlą. Tačiau, lyginant su balandžio mėn. rezultatais, iš probleminių sričių sąrašo praktiškai iškrito tiekimo grandinės – jas rudenį minėjo tik 16 proc. Lietuvos, 12 proc. Estijos ir 8 proc. Latvijos SVV vadovų.

Daugiau dėmesio Baltijos šalių SVV ketina kitais metais skirti finansinių srautų koregavimui.  Tyrimo duomenimis, šią sritį minėjusių respondentų dalis Lietuvoje išaugo nuo 16 iki 19 proc., Latvijoje nuo 16 iki 24 proc., o Estijoje nuo 22 iki 32 proc.

„Finansinių srautų pritaikymo svarbos augimas rodo, kad, belaukiant EURIBOR palūkanų mažėjimo bei to paveikto paklausos atsigavimo,  SVV kitąmet bus vis aktualesnis papildomas finansavimas. Jau šiandien pastebime, kad į mus smulkios ir vidutinės įmonės dažniausiai kreipiasi finansavimo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Turint omeny, kad kol EURIBOR ir toliau išlieka aukštas, bus itin svarbu, kad SVV galėtų gauti daugiau paskolų palankesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pagal sutartis su Europos investiciniu banku ir „Invega“, – sako D. Tamašauskas.

„Luminor“ banko užsakytą smulkaus ir vidutinio verslo vadovų nuomonės tyrimą tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Tyrimo metu kiekvienoje Baltijos šalyse apklausta po 250 vadovų, dirbančių įmonėse, kurių darbuotojų skaičius neviršija 249 žmonių.

- Reklama -

Naujausi straipsniai