,,Rekordų akademijos” iniciatyva vakar pirmą kartą Lietuvoje buvo švenčiama Rekordų diena – jos metu visoje šalyje, nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio, buvo pasiekti net 9 rekordai! Na o bent du iš jų netolimoje ateityje galėtų tapti ir Gineso rekordais.
„Rekordų dienos tikslas – atskleisti rekordų spektrą, įvairovę. Rekordai, jų siekimas visuomet sukuria gerą nuotaiką, suteikia daugiau šviesos ir spalvų mūsų gyvenimui, kasdienybei – tai ko šiandien taip trūksta. Džiugu, kad mūsų iniciatyva pasiteisino ir sulaukė didelio susidomėjimo visoje Lietuvoje“, – teigia Lietuvos rekordus registruojančios agentūros ,,Rekordų akademija“ vadovas Gintaras Pocius.
Arčiausiai Gineso rekordų
Sunkiausią Lietuvoje važiuojantį dviratį – 1800 kg masės – sukūrė Albinas Rimkus ir Degaičių kaimo bendruomenė. Dviratis yra daugiau nei 400 kg sunkesnis už šiuo metu Gineso rekordų knygoje įrašytą dviratį (1385 kg)!
Kad pasiektų Gineso pasaulio rekordą, dviratis turėtų nuvažiuoti bent 100 m atstumą – taigi, atlikome ir savotišką pasaulio rekordo ,,generalinę repeticiją“ – 1800 kg sveriančiu dviračiu pavyko numinti 75 metrus! Beje, misija vairuoti beveik dvi tonas sveriantį mechaninį dviratį buvo patikėta stipriausiam Degaičių vyrui, buvusiam futbolininkui, Mantvydui Kasparavičiui. Lengva nebuvo, bet Mantvydas puikiai laikėsi – minėtą atstumą, intensyviai darbuodamasis kojomis, jis įveikė per 16 minučių, kas, turbūt, buvo jo ,,geriausias kardio ever“.
Įkvėpti pasiekto Lietuvos rekordo, kūrėjai ketina minimaliai patobulinti techninius niuansus – grandinę, pedalus – bei perdažyti dviratį (nors ir dabar jis išties dailus) ir …šturmuoti Gineso aukštumas!
Didžiausią atstumą – 49,302 km – neįgaliojo vežimėliu per 5 valandas įveikė zarasietis Marius Montikas. Startavęs 7 val. ryto, Panevėžio sporto arenos dviračių treke jis įveikė kiek daugiau nei 146 ratus ir pasinaudojo vos 2 minučių pertraukėle.
Vidutinis Mariaus greitis siekė 9,860 km/val. O tai yra vos šiek tiek mažiau, nei vidutinis Gineso rekordą Milano Civia arenoje 2015-aisiais metais pasiekusio albano Haki Doku greitis – per 12 valandų jis įveikė 121 km distanciją.
Marius neslepia ambicijų ateityje siekti ir Gineso rekordo – vien tam, kad šiais pasiekimais „sujudintų neįgaliųjų bendruomenę“, atkreiptų visuomenės dėmesį į žmonių su negalia problematiką. „Kol esi sveikas, į daugybę dalykų tiesiog neatkreipi dėmesio. Nepastebi, kad neįgaliesiems įrengtas takas neretai pasibaigia aukštu borteliu be jokio nuvažiavimo, o labai daug viešųjų erdvių neįgaliesiems apskritai nėra pritaikytos ir įveikiamos,-“ sako Marius, į neįgaliojo vežimėlį sėdęs prieš trejus metus, po patirtos avarijos, lemtingai pakeitusios jauno vyro gyvenimą.
Rekordo siekis sutelkė visą neįgaliųjų bendruomenę – pirmoji palaikyti Mariaus iš Vilniaus į Panevėžio areną atskubėjo Ajana Lolat, puikiai žinanti, kiek pastangų reikia norint pasiekti rekordą ir kaip svarbu yra nuoširdus palaikymas. Šalia Mariaus nuolat buvo ir Visagino neįgaliųjų sporto klubo ,,Visaggalis“ vadovas Modestas Baltakis, į neįgaliųjų vežimėlį sėdęs po sunkios ligos, dėl kurios teko amputuoti koją iki pat klubo. Rekordą stebėjo ir Darius Ketleris, kurio surinkta detali statistika neabejotinai padės Mariui pasirengti Gineso rekordo siekiui.
Šilutėje pasiektas masiškiausio sūrio dešrelės valgymo rekordas – vaikų taip mėgiamas Pik-Nik sūrio dešreles vienu metu valgė net 1537 žmonės! Šis skaičius išties įspūdingas, ypač jeigu rekordo siekėjų skaičių palygintume su Šilutės miesto gyventojų populiacija – rekordo siekė daugiau nei 10% miesto gyventojų!
Rekordo buvo siekiama Šilutės Pamario progimnazijoje bei Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje. Dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, vaikų tėveliai, seneliai ir kiti bendruomenės nariai. Rekordui vaikai ruošėsi labai atsakingai – ne kartą vyko repeticijos, juk suvaldyti tokį būrį rekordo entuziastų išties nėra lengva.
Rekordo iniciatorius – ABF ,,Šilutės Rambynas“, šiemet švenčiantis Pik-Nik prekinio ženklo dvidešimtmetį.
Rekordų galima siekti visur – netgi tardymo izoliatoriuje ar kariuomenėje
Kauno tardymo izoliatoriaus suimtieji ir nuteistieji modulinio origami technika sukūrė įspūdingo dydžio – 104 cm skersmens ir 326,57 cm apimties – lotoso žiedą ir tai yra didžiausia gėlė iš popieriaus lankstinių. Noras papuošti kamerą tapo hobiu, o ilgainiui pelnė ir Lietuvos rekordą – taigi, puikiausias įrodymas, jog rekordų galima siekti visur ir visada.
Lotoso žiedą, padedami Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų Gitanos ir Indrės, nuo rugsėjo mėnesio kūrė Rimvydas, Igoris, Darius, Tautvydas, Marius ir Robertas. Lankstymui skirdavo apie dvi valandas per savaitę. Na, ir laisvalaikiu šiek tiek lankstydavo kameroje. Lotosą kūrėjai ketina padovanoti Kauno Botanikos sodui – kad kūrinys taptų prieinamas ir plačiajai visuomenei. Kauno tardymo izoliatoriuje yra sukaupta nemaža meninių darbų kolekcija. O vienas pagrindinių rekordinės gėlės kūrėjų – Rimvydas – yra lankstęs povus, nykštukus, skorpionus, žvakes, gėles, vazas, egzotinius paukščius ir …netgi gulbę Ukrainai!
„Man labai patinka lankstyti, dėlioti ir matyti kaip susidėlioja kažkas gražaus, įdomaus. O jei tai džiugina ir kitus, tai jaučiuosi labai gerai. Tikiuosi, kad šis hobis kada nors taps mano verslu“, – sako Rimvydas. Na, o ,,Rekordų akademija“ tikisi, jog šis Lietuvos rekordas taps dar didesne paskata – svajoti, kurti, siekti!
Rekordų diena buvo švenčiama ir Lietuvos kariuomenėje: Marijampolėje pasiektas masiškiausio atsispaudimų darymo rekordas – 397 kariai iš dviejų batalionų vienu metu 60 sekundžių darė atsispaudimus. Šį pratimą jie įprastai atlieka individualiai, fizinio parengtumo testo metu.
Rekordų dienos proga, o taip pat norėdami pasveikinti su artėjančiomis Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinėmis, kariams nuvežėme ir dovanų – knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“, kurią neseniai išleido ,,Rekordų akademija“.
Slibino balandėliai iš rekordinio kopūsto
Neįtikėtina, bet jie gaminami jau ir Žemaitijoje. Iš didžiausių Lietuvoje gūžinių kopūstų! Adelė Gečienė iš Šateikių k. (Plungės r.). geriausiai žino jų receptą. Ir aišku – dydį! Nieko keista, nes jos darže užaugo tikras monstras – 13,12 kg masės (be lapų, ir šaknų), 105 cm apimties, 30 cm aukščio gūžinis kopūstas. „Sėklas pirkome kaimo parduotuvėje. Pasodinome 60 kopūstų. Visi – tos pačios veislės. Nei ypatingai laistėme, nei tręšėme. Žemė mūsų krašte nėra labai derlinga, bet metus pailsėjusi, nes prieš tai auginome dobiliukus. Tai kaip mūsų šeimos kooperatyvas (vyras, žmona ir sūnus) nustebo, pamatęs monstrus! Iš viso 5-6 kopūstai užaugo 12 kg ir daugiau svorio“, – stebisi rekordininkė. ,,Vienas – ojojoj – daugiau kaip 15 kg svėrė, bet iš jo pasidarėm …slibino balandžius“,- juokiasi, bet suprask – tradicinius lietuviškus balandėlius su mėsa.
Laimei, bent vienas – šiek tiek mažesnis – liko nesuvalgytas ir šeimyna sumanė kreiptis į ,,Rekordų akademiją“ bei siekti didžiausio Lietuvoje gūžinio kopūsto rekordo. Namie svarstyklių neturėjo, tai nunešė į šalimais esančią parduotuvę išmatuoti ir pasverti… Taigi, nuotraukoje – kopūstas rekordininkas.
