Trečiadienį Europos Parlamente 2026 m. Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija skirta tyrimui apie Italijos ir Albanijos susitarimą dėl migracijos.
Nyderlandų žurnalistikos platformoje „De Correspondent“ paskelbtame Italijos žurnalisto Giacomo Zandonini ir Nyderlandų žurnalistės Maite Vermeulen tyrime, kuris laimėjo 2026 m. žurnalistikos premiją, pateikiama tiriamoji medžiaga apie susitarimą, pagal kurį Italija Albanijos teritorijoje pastatė sulaikymo įstaigą ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrą.
Europos Parlamento Dafnės Karuanos Galicijos spaudos konferencijų salėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje apdovanojimą įteikė iš visų ES valstybių žurnalistų sudarytos nepriklausomos Europos vertinimo žiuri atstovas. Apdovanojimų ceremonijoje taip pat dalyvavo Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola, už šią premiją atsakinga Pirmininkės pavaduotoja Pina Picierno ir dėl premijos sprendžiančios nepriklausomos žiuri atstovai.
EP Pirmininkė R. Metsola teigė: „Praėjus devyneriems metams po to, kai Dafnė Karuana Galicija buvo žiauriai nužudyta už korupcijos atskleidimą, mūsų ryžtas sulaukti teisingumo išlieka kaip niekad stiprus. Jos istorijos nukeliavo toli, o jos drąsa toliau įkvepia. Ši žurnalistikos premija įamžina šią drąsą ir įsipareigojimą tiesai. Europos Parlamentas ir toliau palaikys žurnalistus, gins spaudos laisvę ir kovos už teisingumą. Mes nesustosime.“
Nuo 2026 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d. vertinimo žiuri savo žurnalistikos darbus pateikė šimtai žurnalistų iš 27 ES valstybių. Iš 344 pateiktų projektų vertinimo žiuri atrinko galutinį kandidatų sąrašą, o paskui – ir laimėtoją.
Apie laimėjusį projektą
Žurnalistai Giacomo Zandonini ir Maite Vermeulen, dirbdami žurnalistikos platformai „De Correspondent“, 18 mėnesių tyrė Italijos ir Albanijos migracijos susitarimą. Remiantis tyrimu, susitarimo tikslas buvo sulaikyti migrantus pakeliui į Italiją ir nugabenti juos į Albaniją – ES nepriklausančią šalį, kur jų prašymai dėl prieglobsčio būdavo atmetami taikant pagreitintą procedūrą, o patys asmenys – išsiunčiami į savo kilmės šalis.
Žurnalistų pasakojime atskleidžiama susitarimo kilmė ir nagrinėjama, kodėl kelios ES šalys jį laiko „novatorišku modeliu“ Europos migracijos politikos ateičiai. Norėdami susidaryti bendrą vaizdą, žurnalistai šešiose Europos šalyse, taip pat Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai ir Europos sienų agentūrai FRONTEX pateikė daugiau kaip trisdešimt prašymų suteikti informaciją. Jie stebėjo finansų srautus ir kalbėjosi su sulaikymo centrų darbuotojais, sulaikytais migrantais, teisininkais, parlamento nariais, vyriausybės atstovais ir vietos gyventojais Albanijoje.
Autoriai pabrėžė, kad viso tyrimo metu patyrė didelių kliūčių. Jiems nebuvo leista patekti į Italijos valdomus sulaikymo centrus Albanijoje, o svarbiausia informacija (įskaitant sulaikytų asmenų skaičių) liko neatskleista. Išlaidos buvo paskirstomos taikant ekstremaliųjų situacijų procedūras, apeinant viešųjų pirkimų procesus, o darbuotojai turėjo pasirašyti sutartis neatskleisti informacijos.
Bendradarbiaudami su fotografijos redaktore Bebe Blanco Agterberg, informacijos dizainere Sharon Coone ir fotografu Francesco Bellina, žurnalistai nagrinėjo su susitarimu susijusias žmogaus teisių problemas ir jo pasekmes pagrindiniams Europos teisinės valstybės principams.
Apie premiją
Dafnės Karuanos Galicijos premija pagerbiamas 2017 m. spalį nužudytos maltiečių tiriamosios žurnalistikos ir tinklaraštininkės Dafnės Karuanos Galicijos atminimas. Ji skiriama už geriausius žurnalistikos darbus, kuriais puoselėjami ir ginami tokie svarbiausi ES principai ir vertybės kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės.
Skirdamas 20 tūkst. eurų piniginę premiją, Europos Parlamentas išreiškia tvirtą paramą tiriamajai žurnalistikai ir žurnalistų apsaugai visame pasaulyje.
Ankstesnių metų nugalėtojai
2021 m. – konsorciumo „Forbidden Stories“ koordinuotas projektas „Pegasus“.
2022 m. ši premija buvo skirta kompanijoms „Découpages“ ir „Arte G.E.I.E“ už dokumentinį filmą apie Rusijos įtaką Afrikoje (rež. Clément Di Roma ir Carol Valade, „ARTE / „France24“ / „Le Monde“).
2023 m. šia premija buvo apdovanotas bendras migrantų laivo skendimo prie Pilo tyrimas („Solomon“ kartu su „Forensis“, „StrgF/ARD“ ir „The Guardian“).
2024 m. – nelydimų vaikų migrantų dingimo tyrimas („Lost in Europe“).
2025 m. - užslėptų finansinių tinklų, sudarančių sąlygas Rusijai vykdyti prekybą nafta išvengiant sankcijų, tyrimas, kurį koordinavo organizacija „Follow the Money“.
Kas buvo Dafnė Karuana Galicija?
Dafnė Karuana Galicija (Daphne Caruana Galizia) buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su Panamos dokumentais. Žurnalistė patyrė priekabes ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus jos automobilį. Dėl skandalo, susijusio su valdžios institucijų vykdomu šios žmogžudystės tyrimu, atsistatydino šalies ministras pirmininkas Džozefas Muskatas (Joseph Muscat). EP nariai kritiškai įvertino tyrimo spragas ir 2019 m. gruodį paragino Europos Komisiją imtis veiksmų. Nuo to laiko jie ne kartą grįžo prie šio klausimo, be kita ko, 2023 m. priimdami rezoliuciją, kurioje pasmerkė pažangos stoką patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Iki šiol už nužudymą buvo įkalinti penki asmenys, tačiau nužudymo organizatorius dar nenuteistas.
Paprastai
Kam skirta Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija 2026 metais?
2026 m. Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija skirta tyrimui apie Italijos ir Albanijos susitarimą dėl migracijos, kurį atliko Giacomo Zandonini ir Maite Vermeulen.
Kas yra Dafnė Karuana Galicija?
Dafnė Karuana Galicija buvo maltiečių tiriamosios žurnalistikos ir tinklaraštininkė, nužudyta 2017 m. spalį už korupcijos atskleidimą.
Koks buvo Italijos ir Albanijos migracijos susitarimo tikslas?
Susitarimo tikslas buvo sulaikyti migrantus pakeliui į Italiją ir nugabenti juos į Albaniją, kur jų prieglobsčio prašymai būdavo atmetami pagreitinta procedūra, o asmenys išsiunčiami į savo kilmės šalis.
Su kokiais sunkumais susidūrė žurnalistai atlikdami tyrimą?
Žurnalistams nebuvo leista patekti į Italijos valdomus sulaikymo centrus Albanijoje, o svarbiausia informacija, įskaitant sulaikytų asmenų skaičių, liko neatskleista. Taip pat buvo patirta kliūčių dėl finansų srautų ir darbuotojų pasirašytų neatskleidimo sutarčių.
