Nuo kitų metų ilginama rezidentūros studijų programų trukmė, įvedamas minimalaus profesinės praktikos atlikimo trukmės rodiklis ir įvedamos naujos rezidento mentoriaus funkcijos. Prognozuojama, kad įgyvendinus pokyčius atsiras erdvės podiplominių studijų kokybės augimui, padidės rezidentūros bazių skaičius, išaugs gydytojų rezidentų judumas, padidės regionuose dirbančių specialistų skaičius, tolygiau pasiskirstys specialistai, sumažės specialistų trūkumas, augs ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Rezidentūros studijų naujovės sudarys sąlygas universitetams tinkamai įgyvendinti rezidentūros pakopinių studijų modelį ir kokybiškai paruošti būsimus gydytojus specialistus. Gydytojai rezidentai bus tikri, kad rezidentūros studijų programos metu įgijo reikiamas gydytojo darbui kompetencijas ir profesines kvalifikacijas, atitinkančias Europos medicinos specialistų draugijos (UEMS) rekomendacijas ir laikantis Europos atitinkamų rezidentūros programų rengimo reikalavimų.

Be to, Valstybės kontrolės ataskaita „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“ taip pat parodė, kad rezidentai nėra patenkinti studijų kokybe, net 54 proc. apklaustų rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą vertina 1–5 balais (iš 10) – gydytojai rezidentai negauna pakankamai praktinių įgūdžių rezidentūros metu, tam turi įtakos ir didelė gydytojų rezidentų koncentracija keliose didžiosiose rezidentūros bazėse.

Nutarimo projektas inicijuotas po to, kai įgyvendinant pakopinių kompetencijų rezidentūros studijų modelį, kuris pradės veikti nuo 2023–2024 mokslo metų pradžios, buvo prieita prie išvados, kad didelės dalies medicinos rezidentūros studijų programų trukmė yra per trumpa ir kai kuriose programose neužtikrinami tarptautiniai medicinos studijų kokybės standartai.

Per trumpa rezidentūros studijų trukmė nesudaro galimybių kokybiškai paruošti gydytojų specialistų. Įgyvendinant pakopinių kompetencijų projektus, iš esmės atnaujinamos rezidentūros programos. Tai leis integruoti Europos medicinos specialistų draugijos (UEMS) rekomenduojamus ciklus, kurių šiuo metu pasigendama. Pavyzdžiui, lyginant gastroenterologijos rezidentūros programą su Europos gastroenterologų rengimo reikalavimais, programos trukmė yra apie keturiasdešimt mėnesių per trumpa (pavyzdžiui, virškinamojo trakto endoskopija trunka 6 mėn., o rekomenduojama trukmė yra 18–24 mėn.), neįskaitant ciklų, kurie yra reikalaujami, tačiau šioje programoje nėra įtraukti, analogiška problematika stebima ir kitose rezidentūros studijų programose.

Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, ypač regionuose, jų netolygų pasiskirstymą Lietuvoje, išsiaiškinta kad tik 16,21 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 27,59 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų atlieka rezidentūros ciklus kitose rezidentūros bazėse, esančiose ne universiteto ligoninėse, ir tik 3,28 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 1,21 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų atlieka rezidentūros ciklus ne Vilniuje ir ne Kaune. Todėl buvo nuspręsta nustatyti, kokia dalis rezidentūros turi būti atliekama rezidentūros bazėse, esančiose ne universiteto ligoninėse.

Šio rodiklio įvedimas yra svarbus, siekiant padidinti rezidentų judumą. Esant mažam rezidentų judumui, būsimi gydytojai praleidžia nuo 9 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, kad po studijų baigimo grįš dirbti į tą įstaigą ar regioną.

Taip pat nustatomos rezidento mentoriaus funkcijos. Jeigu rezidentūros bazėje negali būti skiriamas rezidento vadovas, yra skiriamas rezidento mentorius. Mentorius nuo vadovo skiriasi tuo, kad mentorius nėra universiteto darbuotojas ir atsako už praktinių įgūdžių gydytojui rezidentui suteikimą, tačiau taip pat turi būti įgijęs edukacines kompetencijas.

Print Friendly, PDF & Email