Lietuvos politinę padangę sudrebino žinia – Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio teisinio imuniteto panaikinimo. Šis žingsnis siejamas su stambiu korupcijos tyrimu Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Tyrimo gijos veda į praeitį
Generalinės prokurorės pasirašytas kreipimasis nėra atsitiktinis. Jis remiasi 2025 m. pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teisėsaugos akiratyje atsidūrė Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos vadovybė bei darbuotojai.
Įtariama, kad įstaigoje veikė organizuota grupė, kuri galimai vykdė korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Nors konkrečios S. Skvernelio sąsajos su šia grupe kol kas viešai nedetalizuojamos, prokuratūra pabrėžia, kad surinkti duomenys reikalauja tęsti procesinius veiksmus būtent šio politiko atžvilgiu.
Konstitucinis barjeras
Nuo 2024 m. lapkričio 14 d. Seimo nario pareigas einantis S. Skvernelis naudojasi Konstitucijoje įtvirtinta asmens neliečiamybe. Tai reiškia, kad be oficialaus Seimo leidimo pareigūnai negali:
Tęsti ikiteisminio tyrimo parlamentaro atžvilgiu;
Traukti jo baudžiamojon atsakomybėn;
Suvaržyti jo laisvės.
„Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu be nurodyto Seimo leidimo negali būti tęsiamas“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Kas toliau?
Kamuolys dabar Seimo narių pusėje. Pagal galiojančią tvarką, generalinio prokuroro prašymas bus nagrinėjamas artimiausiuose posėdžiuose. Seimas turės apsispręsti, ar sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, o galiausiai – balsuoti dėl kolegos imuniteto panaikinimo.
Jei Seimas pritars prašymui, teisėsauga įgis laisvas rankas apklausti S. Skvernelį ir vykdyti kitus būtinus tyrimo veiksmus. Jei prašymas bus atmestas, procesas politiko atžvilgiu bus priverstinai sustabdytas iki jo kadencijos pabaigos.
