Šiandien, kai gyvename nuolatinės skubos, streso ir padidintos triukšmo taršos laikais, svarbu skirti laiko organizmo atsistatymui. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti – jau šimtmečiais aktualumo ir gydomojo efekto neprarandantys gamtos garsai. Tyrimais nustatyta, kad natūralių gamtos garsų klausymasis gali beveik 30 proc. sumažinti patiriamą stresą, lyginant su urbanistiniais miesto garsais. Todėl technologijų kompanija „Huawei“, kartu su Lietuvos gamtą fiksuojančiu garso operatoriumi Vidmantu Blažiu ir muzikos atlikėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi pristato unikalų garsovaizdį (angl. soundscape). Jame – virš 30 unikalių Lietuvos miškuose, giriose ir raistuose įrašytų paukščių balsų bei aplinkos gamtos garsų, kurie padės atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės triukšmo.
10 minučių trukmės kūrinyje galima išgirsti kokybiškai įrašytus Lietuvos miškų ir jų gyventojų garsus – nuo lakštingalos, juodojo strazdo ar griaustinio prieš lietų. Pasak V. Blažio, miškai, paukščiai bei jų natūralumas šiandienos pasaulyje tampa vis retesne prabanga.
„Daugelis atgaivos ir ramumos ieško gamtos prieglobstyje. Šiandien žmogaus aplinka yra persotinta įvairiais garsais, urbanistiniais triukšmais ir mechanizmais. Todėl surasti ramią, neužterštą žmogaus keliamais garsais vietą pasaulyje – nelengva užduotis, nes tokių vietų paprasčiausiai beveik neliko. Net esant Amazonės džiunglėse, danguje virš galvos skrenda lėktuvai. Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, situacija taip pat ženkliai suprastėjo – vien padėtis pasienyje su Baltarusija smarkiai pakeitė Dainavos girios, Čepkelių raisto ramybę, garsų paletę. Kita vertus, nors pastaruoju metu intensyviai kertami ir naikinami Lietuvos miškai bei girios, mes šio turto dar šiek tiek turime, nes yra daug šalių, kurios negali pasigirti ar pasidžiaugti tokia žaluma, kuri pas mus dar išliko“, – sako garso operatorius Vidmantas Blažys.
Kodėl gamtos garsų klausytis neatsibosta?
Prodiuserio Ado Gecevičiaus sukurtame garsovaizdyje užkoduota lietuviškų miškų istorija, atskleidžiama tiek autentiškais garsais, tiek subtilia autorine muzika. Pasak jo, šio garsovaizdžio geriausia klausytis ausinėmis, užsimerkus. Kaip išskiria muzikos kūrėjas, būtent gamtos garsų klausytis renkasi ir kosmoso platybėse esantys astronautai.
„Gamta ir jos garsai yra tam tikras chaosas. Būnant miške niekada neišgirsi vienodo skambesio, taip pat atsikartojančių garsų. Todėl šio muzikinio chaoso ne tik malonu klausytis, bet jis ir neatsibosta. Pavyzdžiui, būdami prie jūros mes negirdime visą laiką vienos bangos – girdime jų daug ir jos visą laiką ošia. Būtent todėl tas gausus ir nuolat kintantis gamtos chaosas pradeda veikti kaip raminamieji, atsipalaidavimas. Ši gamtos garsų klausymosi technika itin pamėgta kosmonautų: būdami kosmose, vakuume, kur nėra garso, jie nuolat pasiilgsta Žemės, todėl klausydamiesi gamtos garsų kosmonautai taip kompensuoja pasiilgtų namų, miško ilgesį. Todėl šis mūsų sukurtas garsovaizdis – būtent tokia raminanti kelionė į Lietuvos miškus ir gamtą, kurios geriausia klausytis užsimerkus bei naudojant garso slopinimo funkciją turinčias ausines, pavyzdžiui, naująsias „Huawei FreeBuds Pro 2“, – kūrinį plačiau pristato Adas Gecevičius
Teigiamas gamtos garsų poveikis priklauso ir nuo įrangos
Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, norint maksimalaus atsipalaidavimo ir teigiamo gamtos garsų poveikio, verta pasirinkti triukšmo slopinimą užtikrinančias ausines.
„Klausant garsovaizdžių, ypatingai, jei norima atsipalaiduoti, nusiraminti ar pabėgti nuo įprasto miesto triukšmo, labai svarbios tampa jo slopinimo funkcijos. Nes šiais laikais aplinkos triukšmas tiek stiprus, kad gali būti girdimas net ir su ausinėmis, ypač tais atvejais, kai klausomasi subtilių, ne visuomet garsių gamtos garsų. Todėl aplinkos triukšmo slopinimas – nepamainomas šiuolaikinių belaidžių ausinių funkcionalumas. Pavyzdžiui, naujosios belaidės ausinės „Huawei FreeBuds Pro 2” turi itin pažengusį aktyvų triukšmo slopinimą – iki 47 dB, dėl ko ausinėmis galima išgirsti kiekvieną, net patį subtiliausią garsą. Taip pat ausinės gerokai viršija žmogaus klausos diapazoną – nuo 14 Hz iki 48 kHz – kas leidžia mėgautis įvairias muzikos kūrinių aspektais, nuo diskanto iki bosų“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.
Išgirsti naująjį muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus sukurtą garsovaizdį, kuriame skamba Vidmanto Blažio įrašyti autentiški Lietuvos gamtos garsai, galite čia: https://youtu.be/MI14Dl5t9WU
