Valstybė ruošiasi leisti gerokai daugiau, nei leidžia suderintos ES taisyklės, ir didelę skirtumo dalį dengti skola. 

Ekonomika lėtėja, o atlyginimai auga greičiau už našumą

Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijus rodo, kad 2026 m. BVP augs 2,9 proc., o 2027 m. augimas sulėtės iki 2,2 proc. 2028 m. jis turėtų siekti 2,6 proc., 2029 m. – 2,5 proc., t. y. ekonomika grįš prie savo potencialaus augimo tempo.

2026 m. pagyvėjimą iš dalies paskatino vienkartinis veiksnys. Gyventojai galėjo atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos, o dalį jų išleido vartojimui. Šis poveikis pasibaigs, todėl 2027 m. ekonomika augs lėčiau, nors valstybės išlaidos ir toliau didės sparčiai. Būtent tas kontrastas tarp lėtėjančio augimo ir augančių išlaidų yra viena pagrindinių visos biudžeto diskusijos įtampų.

Atlyginimai ir našumas

Atlyginimų augimas išlieka veržlus: apie 9 proc. 2026 m., 7,2 proc. 2027 m. ir apie 6 proc. 2028–2029 m. 2027 m. jį papildomai kels 8 proc. didesnė minimali mėnesinė alga ir sprendimai viešajame sektoriuje.

Realusis BVP vienam užimtajam augs gerokai lėčiau:

•         2026 m. – 2,5 proc.;

•         2027 m. – 2,3 proc.;

•         2028 m. – 2,7 proc.;

•         2029 m. – 2,6 proc.

Taigi 2027 m. atlyginimai auga maždaug 5 procentiniais punktais greičiau nei našumas, o 2028–2029 m. skirtumas siekia maždaug 3,5 punkto. Tai nėra problema, kol atotrūkį dengia infliacija ar pelnai, tačiau ilgesniu laikotarpiu tokia dinamika didina įmonių sąnaudas ir silpnina jų konkurencingumą užsienio rinkose. Situaciją sunkina demografinis spaudimas ir darbuotojų trūkumas, nes darbdaviai varžosi dėl ribotos darbo jėgos.

Infliacija ir kainų spaudimas

Vartotojų kainų augimas turėtų lėtėti: nuo 5,0 proc. 2026 m. iki 3,3 proc. 2027 m., 2,8 proc. 2028 m. ir 2,4 proc. 2029 m. Tačiau kainas ir toliau kels:

•         planuojamas akcizų didinimas;

•         ES apyvartinių taršos leidimų sistemos (ATLPS 2) plėtra;

•         nuolat brangstančios paslaugos.

Brangstančios paslaugos ir darbo jėga persikelia ir į pačios valstybės sąnaudas: brangsta viešieji pirkimai, turto išlaikymas ir viešųjų paslaugų teikimas.

Atlyginimų augimo skaičiai skirtinguose ministerijos dokumento skyriuose šiek tiek skiriasi (pvz., 2026 m. nurodoma 9,0 arba 9,4 proc.), todėl jų lentelėje nepateikiu.

Išlaidos viršija ES suderintas ribas

Ką numato fiskalinis-struktūrinis planas

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, laikosi fiskalinių taisyklių, pagal kurias vertinamas grynųjų valstybės išlaidų augimas. ES Tarybos patvirtintame fiskaliniame-struktūriniame plane (FSP) nustatytos tokios ribos:

2027 ir 2028 m. išlaidos planuojamos augti 7,8 ir 7,4 proc. – beveik 3 procentiniais punktais greičiau, nei leidžia planas. 2029 m. augimas (4,0 proc.) jau tilptų į ribą, o metinis nuokrypis pirmą kartą pasidarytų neigiamas.

Svarbu suprasti, kad problema kaupiasi. Išlaidos viršijo ribas jau 2025 ir 2026 m., todėl skirtumas nuo plano didėja kiekvienais metais. Skaičiuojant nuo 2025 m., iki 2029 m. grynosios išlaidos išaugtų maždaug 48,8 proc., o plane leidžiama 27,5 proc. Net jei 2029 m. augimas tilptų į ribą, sukauptas atotrūkis niekur nedingtų.

Deficitas

Valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. BVP 2027 m., 4,6 proc. 2028 m. ir 3,9 proc. 2029 m. Visus trejus metus jis viršytų 3 proc. BVP ribą, nustatytą Mastrichto kriterijuose. Didžiausias deficitas numatomas 2028 m., kai pagal planą išlaidų augimas dar išlieka didelis, o išimtys pasiekia aukščiausią lygį.

Gynybos ir energetinio saugumo išlygos

Vyriausybė remiasi ES Tarybos patvirtinta nacionaline gynybos išlyga, leidžiančia 2025–2028 m. nukrypti nuo grynųjų išlaidų ribų iki 1,5 proc. BVP. Be to, ji siekia panašios išlygos energetiniam saugumui (iki 1,8 proc. BVP). Sudėjus abi, išimtims numatoma erdvė sieks iki 3,3 proc. BVP.

Šių išlaidų pagrįstumas aiškus: dėl saugumo situacijos regione gynyba ir energetinis atsparumas yra realūs prioritetai. Vis dėlto kyla du klausimai. Pirma, ar visos viršijamos išlaidos tikrai susijusios su šiomis sritimis, ar išlygos dengia ir einamųjų išlaidų augimą. Antra, kas atsitiks pasibaigus išlygos galiojimo laikui (gynybai – po 2028 m.), kai deficitui sumažinti reikės didesnių pastangų.

Pajamos, išlaidos ir 5,7 mlrd. eurų skirtumas

Valstybės biudžetas

2027 m. valstybės biudžeto pajamos planuojamos apie 22,16 mlrd. eurų. Į jas įskaičiuota 3,22 mlrd. ES ir kitos tarptautinės paramos – maždaug 14,5 proc. visų pajamų. Asignavimai sudaro 27,88 mlrd. eurų, todėl vienų metų skirtumas siekia 5,72 mlrd. eurų. Jis dengiamas skolinantis.

Konsoliduotasis biudžetas

Konsoliduotasis biudžetas apima ir kitus valdžios sektoriaus subjektus (pvz., Sodrą ir PSDF), todėl skirtumas jame mažesnis, bet išlieka kelerius metus iš eilės:

Pajamos auga (apie 1,9 mlrd. eurų per dvejus metus), tačiau išlaidos auga beveik tiek pat, todėl skirtumas mažėja lėtai ir per visą laikotarpį išlieka didesnis nei 3,7 mlrd. eurų.

Kur eina pinigai?

Didžiausios 2027 m. valstybės biudžeto išlaidų sritys (procentai skaičiuoti nuo 27,88 mlrd. asignavimų):

•         Socialinė apsauga ir užimtumas – 7,69 mlrd. eurų (apie 28 proc.). Iki 2029 m. ši eilutė išaugs iki 8,67 mlrd., t. y. beveik 1 mlrd. (apie 13 proc.). Išlaidos daugiausia indeksuojamos ir susijusios su įstatymais nustatytais įsipareigojimais, todėl jas keisti sunku.

•         Valstybės saugumas ir gynyba – 4,95 mlrd. eurų (apie 18 proc.), iš jų Valstybės gynybos fondui skirta 896 mln. 2028–2029 m. išlaidos laikysis daugiau nei 5,06 mlrd. lygyje.

•         Švietimas, mokslas ir sportas – 4,00 mlrd. eurų (apie 14 proc.), įskaitant 2,07 mlrd. savivaldybių dotacijoms ir lėšas aukštosioms mokykloms.

•         Viešieji finansai ir oficialioji statistika – 2,79 mlrd. eurų (apie 10 proc.), įskaitant skolos aptarnavimą ir 73,6 mln. pervedimų į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

•         Sveikata – 1,98 mlrd. eurų (apie 7 proc.), įskaitant įmokas į PSDF už valstybės apdraudžiamus asmenis.

Šios penkios sritys kartu sudaro apie 77 proc. visų asignavimų.

Mokesčių pajamų struktūra

Valstybės biudžeto mokesčių pajamos 2027 m. sieks 17,94 mlrd. eurų. Didžiausią dalį jų sudaro vartojimo mokesčiai:

•         PVM – 8,33 mlrd. eurų (apie 46 proc. mokesčių pajamų);

•         akcizai – 2,56 mlrd. eurų (apie 14 proc.).

Kartu jie sudaro 60,7 proc. visų valstybės mokesčių pajamų. Toks pagrindas turi pranašumų: PVM ir akcizai surenkami gana lengvai, o pajamos ilgą laiką buvo stabilios. Tačiau jis ir pažeidžiamas: jei vartojimas sulėtėtų, pajamų surinkimas nukentėtų iškart. Be to, vartojimo mokesčiai santykinai labiau paliečia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, nes didesnę jų pajamų dalį sudaro išlaidos kasdieniam vartojimui.

Didesnių mokesčių sistemos pokyčių plane nematyti, todėl pajamos augs daugiausia kartu su kainomis ir vartojimu. Tai reiškia, kad planas remiasi prielaida, jog ekonomika ir kainos augs taip, kaip prognozuoja ministerija, o jei augimas bus lėtesnis, skirtumas gali tapti dar didesnis.

Skola, palūkanos ir parlamentinė kontrolė

Pagrindinės skolinimosi ribos

2027 m. biudžeto įstatymo 11 straipsnis leidžia Vyriausybei per metus padidinti grynąją skolą 7,02 mlrd. eurų. Tai daugiau nei pats valstybės biudžeto skirtumas (5,72 mlrd.), nes skolinamasi ne tik einamiesiems asignavimams, bet ir kitiems poreikiams, įskaitant esamos skolos refinansavimą.

2027 m. skolinimosi ir įsipareigojimų ribos:

Garantijos nėra tiesioginės išlaidos, bet jei garantuojami įsipareigojimai nebūtų įvykdyti, tektų mokėti valstybei. Todėl jas verta vertinti kaip galimą papildomą riziką.

Fiksuoti įsipareigojimai

Dalis išlaidų jau užfiksuota įstatymuose ir sprendimuose:

•         pareiginės algos bazinis dydis – 1 843 eurai;

•         valstybinės pensijos indeksuojamos 1,034 koeficientu (bazė – 76,81 euro);

•         pervedimai į „Sodros“ biudžetą 2027 m. sieks 4,33 mlrd. eurų, iš kurių 36,08 mln. skirta 2025 m. įsiskolinimui padengti;

•         pervedimai į PSDF – 1,59 mlrd. eurų (po 1 009,90 euro už vieną valstybės draudžiamą asmenį).

Tokių įsipareigojimų mažinti greitai neįmanoma, todėl prireikus taupyti pirmiausia tektų riboti lanksčias išlaidas, pirmiausia investicijas.

13 straipsnis ir Seimo kontrolė

Atskiro dėmesio vertas 13 straipsnis. Jis leidžia Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu ir neįskaičiuoti šių sumų į nustatytus limitus. Skolintis leidžiama:

•         skolos aptarnavimui ir palūkanoms mokėti;

•         karinės infrastruktūros projektams, įskaitant Vokietijos brigados dislokavimą;

•         priimančiosios šalies paramai;

•         kitoms reikmėms.

Dalis šių išimčių turi aiškią logiką (pvz., palūkanas reikia mokėti nepriklausomai nuo nustatytų limitų). Vis dėlto platus išimčių sąrašas reiškia, kad realus skolinimosi mastas gali skirtis nuo 11 straipsnyje nurodytos sumos, o Seimas mažiau kontroliuoja, kiek iš tikrųjų skolinamasi. Dėl to skaidrumo požiūriu svarbu, kad bendra skolinimosi suma būtų aiškiai viešinama.

Palūkanų našta

Kuo daugiau skolinamasi, tuo daugiau reikės mokėti palūkanų. Skolos aptarnavimo išlaidos patenka į Viešųjų finansų sritį, bet atskira jų suma straipsnyje nenurodyta. Esminis klausimas – kiek palūkanos augs per ateinančius metus, nes jos konkuruoja su kitomis išlaidomis. Kiekvienas euras, išleistas palūkanoms, neatitenka nei švietimui, nei sveikatai, nei infrastruktūrai.

Ką rodo skaičiai

Pagrindiniai planuojami skaičiai:

•         išlaidos auga greičiau, nei leidžia ES suderintos ribos (7,8 ir 7,4 proc. vietoje 4,8 ir 4,5 proc.);

•         valstybės biudžeto trūkumas 2027 m. viršija 5,7 mlrd. eurų;

•         valdžios sektoriaus deficitas trejus metus iš eilės viršija 3 proc. BVP;

•         grynoji skola vien 2027 m. gali išaugti 7,02 mlrd. eurų.

Gynybos ir energetinio saugumo poreikiai yra tikri, ir ES išlygos šiuo požiūriu suprantamos. Tačiau jos nepaaiškina visos išlaidų augimo apimties, o struktūrinių pajamų ar efektyvumo reformų plane mažai.

Trys pagrindinės rizikos

1.       Didesni mokesčiai ateityje. Jei išlaidos ir skolos aptarnavimas augs, vėliau gali tekti didinti PVM, nekilnojamojo turto ar pelno mokesčius. Kadangi pajamų bazė jau dabar labai priklauso nuo vartojimo, valstybei bus sunku surinkti daugiau nekeičiant mokesčių sistemos.

2.       Mažiau erdvės investicijoms. Kuo daugiau lėšų skiriama palūkanoms ir einamosioms išlaidoms, tuo mažiau lieka infrastruktūrai, inovacijoms ir švietimui. Ši rizika ilgalaikė: jos pasekmės matomos ne iš karto, bet gali pakenkti ekonomikos potencialui.

3.       Konkurencingumo problema. Jei atlyginimai ir toliau augs greičiau už našumą, o valstybės išlaidos palaikys kainų spaudimą, verslui bus sunkiau konkuruoti, o gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nei leidžia nominalūs skaičiai.

Kas gali pakeisti situaciją

Pasirinkimų yra. Valstybė gali stiprinti pajamų pusę (pvz., plėsti mokesčių bazę ar mažinti vartojimo mokesčių dalį), didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, aiškiau atskirti gynybos ir kitas išlaidas, taip pat skaidriau viešinti bendrą skolinimosi apimtį, įskaitant 13 straipsnyje numatytas išimtis. Nuo to, kiek šių priemonių bus imtasi, priklausys, ar dabartinis planas taps trumpalaike išimtimi, ar ilgalaike nauja norma.