Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014-2016 metais galimai klastojo pirminius apskaitos dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų pateikimo mokesčių inspekcijai A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Amparavičiaus, A. N. vadovaujamos bendrovės veikla pareigūnams sukėlė įtarimų, kai iki šiol kompiuterine įranga neprekiavusi įmonė netikėtai jos įsigijo už kelis milijonus eurų. „Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad painios pirkimo-pardavimo sutartys galėjo būti sudaromos fiktyviai, siekiant išvengti mokestinių prievolių“, – sakė prokuroras.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė