Panevėžio kraštotyros muziejus jau 92 metus kaupia, saugo ir eksponuoja muziejines vertybes. 2016 m. penkis kartus posėdžiavusi muziejaus Rinkinių komisija laikėsi nuostatos profesionaliai formuoti rinkinius: vykdė muziejinių vertybių atranką, skirstymą į fondus, įvertinimą pinigine išraiška. Praėjusiais metais Panevėžio muziejininkai surinko, tyrinėjo ir eksponatų priėmimo aktuose aprašė 910 vienetų muziejinių vertybių, iš kurių net 833 buvo priimtos į pagrindinį fondą. Viena didžiausių priimtų eksponatų grupių – archeologiniai radiniai (281 vnt.): XVII–XIX a. datuojami kryželiai, priklausę stačiatikiams, dengti emalio glazūra, kai kurie iš jų – lapelio formos, medalikėliai, segės, žiedai, sagos, monetos, stikliniai indai, tarp jų – XIX a. kvepalų buteliukas, keramikinės ir fajansinės šukės, koklių dalys, vinys ir kt. Didesnioji minėtų radinių dalis pateko iš Panevėžio senųjų stačiatikių kapinių J. Tilvyčio g. ir seniausiųjų kapinių Senamiesčio g. aplinkos, kur 2016 m. vasarą vykdyti Dovilo Petrulio vadovaujami archeologiniai tyrinėjimai.
Gausiausias muziejaus fotografijų rinkinys pasipildė ir senaisiais, ir sovietmečio, ir šiuolaikiniais vaizdais. Įsigijome 1915–1916 metais išleistų nespalvotų ir paspalvintų atvirukų (10 vnt.) su Pirmojo pasaulinio karo metų Panevėžio miesto ir jo gyvenimo atspindžiais. Didelis pluoštas (149 vnt.) XX a. 3–4 deš. portretų (daugelis su įrašais), grupinių ir kitokių fotografijų į šio rinkinio saugotojos ir tyrinėtojos dr. Zitos Pikelytės rankas pateko iš mokytojų Felikso Švelnio (1898–1958) ir Elinos Bujokaitės-Švelnienės (1912–1971) albumų. Finansavus Panevėžio miesto savivaldybei, muziejus įsigijo vertingų Julijaus Vaicekausko fotografijų, kuriose atgyja 1978–1979 metų mūsų miesto realybė.
Muziejus nupirko tik nedidelę eksponatų dalį, daugiausia rinkiniai papildyti dovanotomis vertybėmis. Monsinjoras Juozapas Antanavičius padovanojo tekstilės kolekciją – austus rankšluosčius, staltieses, takelius ir kt., svetainės baldus iš Pajuodžių dvaro (Panevėžio r.), XX a. 5 deš. Šveicarijoje pagamintą spausdinimo mašinėlę, kuria išeivijos katalikų bažnyčios istorikas, prelatas Paulius Jatulis (1915–1995) rinko bei spaudai rengė Lietuvos istorijos šaltinius, redagavo Zenono Ivinskio „Lietuvos istoriją“, išleistą Romoje 1978 m. Panevėžietis fotomenininkas Evaldas Ivanauskas padovanojo skaitmeninį fotomontažą „Šventė“, 2011 m. (iš ciklo „Pašnekesiai su Vincu Ferinausku“), iš karto radusį vietą muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius perdavė medinį kryžių su Jėzaus Kristaus skulptūra (XIX a. pab., Kėdainių r.). Vienuolė disidentė, politinė kalinė Ona Pranckūnaitė dovanojo 1976 m. spalio 20 d. jos namuose ir darbovietėje atliktų kratų protokolus. Buvęs politinis kalinys Zigmantas Plėštys perdavė iš Vorkutos anglies šachtos parsivežtą uolienos gabalą su akmens anglies susidarymo periode augusių augalų atspaudais. Muziejaus saugyklos pasipildė knygomis ir maldaknygėmis, lietuvių išeivių iš Pitsburgo (JAV) į Subačių XX a. 3 deš. rašytais laiškais, Vilniui vaduoti sąjungos leidiniais, mūsų senelių ir prosenelių naudotais namų apyvokos daiktais ir įrankiais, XX a. pirmosios pusės indais, devocionalijomis ir kitomis muziejinėmis vertybėmis.
