EP pritarė Aurelijaus Verygos parengtiems siūlymams stiprinti būsimą ES pagalbos nuo nelaimių nukentėjusioms valstybėms fondą ir labiau finansuoti nelaimių prognozavimo ir rekonstrukcijos pajėgumus.
Ketvirtadienį patvirtintoje EP pozicijoje derybose su ES Taryba siūloma ES civilinės saugos mechanizmui 2028-2034 metams skirti 12,42 mlrd. eurų (Europos Komisija siūlo šiam mechanizmui skirti 10 mlrd. eurų). Šia suma būtų prisidedama prie stichinių nelaimių, pavyzdžiui, miškų gaisrų, potvynių ar žemės drebėjimų, padarinių likvidavimo ES valstybėse.
Europarlamentarai siūlo stiprinti nelaimių prognozavimo ir stebėjimo gebėjimus, išnaudoti kosmoso pajėgumus bei nustatyti aiškų finansavimo sričių pasiskirstymą: 40 proc. fondo skirti civilinei saugai, 40 proc. –sveikatos apsaugos resursams nelaimių atveju ir 20 proc. – lanksčiam paramos paskirstymui.
Jie taip pat mano, kad ištikus krizei būtinas geresnis civilinių ir karinių pajėgumų koordinavimas bei didesnis savivaldos įsitraukimas. Europarlamentarai kartu atkreipia dėmesį į savanorių indėlį kovojant su nelaimėmis, todėl ragina užtikrinti tinkamą jų draudimą ir kvalifikacijos pripažinimą. EP nariai taip pat pritaria siūlymui nuo 2028 m. sukurti kovos su miško gaisrais oro flotilę.
Naujoji programa leistų ES valstybėms geriau kovoti su rimtomis tarpvalstybinėmis sveikatos grėsmėmis, pavyzdžiui, kaupiant medicinos priemones bei kuriant ankstyvojo įspėjimo sistemas. Europarlamentarai siūlo suteikti galimybę taip pat remti tarpvalstybines medicinos komandas ir pacientų perkėlimą tarp ES valstybių krizių laikotarpiu.
EP pranešėjas Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai) teigė: „Europoje privalome daugiau investuoti į visuomenės pasirengimą dar prieš kylančias ekstremaliąsias situacijas. COVID-19 pandemija parodė, kodėl pasirengimas sveikatos apsaugos srityje turi tapti ES civilinės saugos dalimi. Be to, klimato kaitos sukeltos gaivalinės nelaimės kelia grėsmę gyvybėms ir naikina infrastruktūrą, o rytinis ES flangas susiduria su specifiniais iššūkiais, įskaitant hibridines grėsmes. Be pakankamo finansavimo šių iššūkių įveikti negalime. Pasirengimo kaina gali atrodyti didelė, tačiau nepasirengimo kaina – visada kur kas didesnė.“
EP pranešėja Leire Pajín (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pridūrė: „Civilinės saugos mechanizmas yra geriausias Europos solidarumo pavyzdys. Turime geriau numatyti įvykius, ugdyti tikrą pasirengimo kultūrą ir užtikrinti geresnį koordinavimą. Privalome paaiškinti piliečiams, koks yra jų vaidmuo ir ką jie turėtų daryti ištikus krizei.“
ES taisyklių pataisoms pritarė 424 europarlamentarai, 105 nepritarė, o 83 susilaikė. Jas dar būtina suderinti su ES Taryba, kuri nėra patvirtinusi savo pozicijos dėl viso daugiamečio ES biudžeto, o tai būtina sąlyga derybų su Europos Parlamentu pradžiai.
ES civilinis saugos mechanizmas yra ES 2028–2034 m. daugiamečio ES biudžeto dalis. Parlamentas siekia, kad jis išliktų veiksminga investicija, kuri remia piliečius, regionus ir įmones bei suteikia aiškią pridėtinę vertę, kurios negalėtų užtikrinti vien tik nacionaliniai biudžetai. EP nariai siūlo didinti biudžetą, kad būtų galima reaguoti į naujus iššūkius, ir pabrėžia, jog norint finansuoti ambicingą bei tvarų biudžetą, būtini nauji pajamų šaltiniai.
Europarlamentarai siūlo stiprinti nelaimių prognozavimo ir stebėjimo gebėjimus, išnaudoti kosmoso pajėgumus bei nustatyti aiškų finansavimo sričių pasiskirstymą: 40 proc. fondo skirti civilinei saugai, 40 proc. –sveikatos apsaugos resursams nelaimių atveju ir 20 proc. – lanksčiam paramos paskirstymui.
Jie taip pat mano, kad ištikus krizei būtinas geresnis civilinių ir karinių pajėgumų koordinavimas bei didesnis savivaldos įsitraukimas. Europarlamentarai kartu atkreipia dėmesį į savanorių indėlį kovojant su nelaimėmis, todėl ragina užtikrinti tinkamą jų draudimą ir kvalifikacijos pripažinimą. EP nariai taip pat pritaria siūlymui nuo 2028 m. sukurti kovos su miško gaisrais oro flotilę.
Naujoji programa leistų ES valstybėms geriau kovoti su rimtomis tarpvalstybinėmis sveikatos grėsmėmis, pavyzdžiui, kaupiant medicinos priemones bei kuriant ankstyvojo įspėjimo sistemas. Europarlamentarai siūlo suteikti galimybę taip pat remti tarpvalstybines medicinos komandas ir pacientų perkėlimą tarp ES valstybių krizių laikotarpiu.
EP pranešėjas Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai) teigė: „Europoje privalome daugiau investuoti į visuomenės pasirengimą dar prieš kylančias ekstremaliąsias situacijas. COVID-19 pandemija parodė, kodėl pasirengimas sveikatos apsaugos srityje turi tapti ES civilinės saugos dalimi. Be to, klimato kaitos sukeltos gaivalinės nelaimės kelia grėsmę gyvybėms ir naikina infrastruktūrą, o rytinis ES flangas susiduria su specifiniais iššūkiais, įskaitant hibridines grėsmes. Be pakankamo finansavimo šių iššūkių įveikti negalime. Pasirengimo kaina gali atrodyti didelė, tačiau nepasirengimo kaina – visada kur kas didesnė.“
EP pranešėja Leire Pajín (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pridūrė: „Civilinės saugos mechanizmas yra geriausias Europos solidarumo pavyzdys. Turime geriau numatyti įvykius, ugdyti tikrą pasirengimo kultūrą ir užtikrinti geresnį koordinavimą. Privalome paaiškinti piliečiams, koks yra jų vaidmuo ir ką jie turėtų daryti ištikus krizei.“
ES taisyklių pataisoms pritarė 424 europarlamentarai, 105 nepritarė, o 83 susilaikė. Jas dar būtina suderinti su ES Taryba, kuri nėra patvirtinusi savo pozicijos dėl viso daugiamečio ES biudžeto, o tai būtina sąlyga derybų su Europos Parlamentu pradžiai.
ES civilinis saugos mechanizmas yra ES 2028–2034 m. daugiamečio ES biudžeto dalis. Parlamentas siekia, kad jis išliktų veiksminga investicija, kuri remia piliečius, regionus ir įmones bei suteikia aiškią pridėtinę vertę, kurios negalėtų užtikrinti vien tik nacionaliniai biudžetai. EP nariai siūlo didinti biudžetą, kad būtų galima reaguoti į naujus iššūkius, ir pabrėžia, jog norint finansuoti ambicingą bei tvarų biudžetą, būtini nauji pajamų šaltiniai.
Paprastai
Koks yra pagrindinis Europos Parlamento siūlymas dėl ES civilinės saugos finansavimo?
Europos Parlamentas siūlo skirti 12,42 mlrd. eurų ES civilinės saugos mechanizmui 2028-2034 metams, siekiant stiprinti būsimą ES pagalbos nuo nelaimių nukentėjusioms valstybėms fondą.
Kaip siūloma paskirstyti fondo lėšas?
Europarlamentarai siūlo 40 proc. fondo skirti civilinei saugai, 40 proc. – sveikatos apsaugos resursams nelaimių atveju ir 20 proc. – lanksčiam paramos paskirstymui.
Kokios naujovės siūlomos kovai su miškų gaisrais?
EP nariai pritaria siūlymui nuo 2028 m. sukurti kovos su miško gaisrais oro flotilę.
Kodėl, pasak Aurelijaus Verygos, svarbu investuoti į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms?
Aurelijus Veryga teigia, kad COVID-19 pandemija parodė, kodėl pasirengimas sveikatos apsaugos srityje turi tapti ES civilinės saugos dalimi, o klimato kaitos sukeltos gaivalinės nelaimės kelia grėsmę gyvybėms ir naikina infrastruktūrą.
Ar šie siūlymai jau yra galutinai patvirtinti?
Ne, ES taisyklių pataisoms pritarė europarlamentarai, tačiau jas dar būtina suderinti su ES Taryba, kuri nėra patvirtinusi savo pozicijos dėl viso daugiamečio ES biudžeto.
