Lietuvos oro uostai pernai buvo tarp punktualiausių Europoje

Per 2024 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose reikšmingai vėlavo išvykti ar buvo atšaukta 260 skrydžių arba 0,6 proc. visų numatytų išvykimų. Nors tai – antras geriausias rezultatas visoje Europoje, šie sutrikimai bei problemos grįžtant iš užsienio lietuviams gali atnešti keliolika milijonų eurų kompensacijų.

Pernai iš visų Europos oro uostų išvyko 14,2 mln. skrydžių, iš kurių beveik 218 tūkst. arba 1,5 proc. susidūrė su reikšmingais sutrikimais: vėlavo daugiau kaip 3 val. arba buvo atšaukti, rodo kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop.com“ duomenys. Konservatyviais vertinimais, visi šių skrydžių keleiviai gali pretenduoti į 6,5 mlrd. Eur kompensacijų.

Dažniausiai su probleminiais skrydžiais pernai susidūrė keleiviai, išvykę iš Liuksemburgo (2,8 proc. sutrikdytų išvykimų), Nyderlandų (2,7 proc.), Islandijos (2,6 proc.) ir Vokietijos (2,2 proc.) oro uostų. Mažiausia sutrikdytų skrydžių dalis pernai buvo užfiksuota Latvijos (0,5 proc.), Lietuvos (0,6 proc.), Graikijos (0,8 proc.), taip pat Estijos, Slovakijos, Slovėnijos (visi po 0,9 proc.) ir Švedijos, Maltos bei Ispanijos (po 1 proc.) oro uostuose.

Lietuva per praėjusius metus probleminių skrydžių dalį sumažino nuo 0,9 proc. iki 0,6 proc. ir pakilo iš 5-os į antrą vietą Europoje.

Pasak „Skycop“ advokato Nerijaus Zalecko, pernai visoje Europoje pagerėjusius rodiklius galėjo lemti kiek slopstančios įtampos orlaivių dalių tiekimo grandinėse ar tiesiog su augančiais keleivių srautais apsiprantančios aviakompanijos bei oro uostai. Kita vertus, net ir 1,5 proc. reikšmingai sutrikdytų skrydžių dalis reiškia milijardus eurų kompensacijų keleiviams, dažnas kurių šia galimybe nepasinaudoja.

„Mūsų duomenys rodo, kad vos apie trečdalis paveiktų keleivių kreipiasi į avialinijas ar kompensacijų valdymo bendroves dėl išmokų. Vadinamasis ES261 mechanizmas buvo sukurtas siekiant kompensuoti nepatogumus, bet kartu ir skatinant oro bendroves pasitempti. Todėl ir toliau kviečiu paveiktus keleivius pasinaudoti savo teisėmis: tai ne tik papildomi pinigai už sujauktus kelionės planus, bet kartu ir raginimas aviakompanijoms toliau gerinti savo procesus“, – sako N. Zaleckas.

„Skycop“ skaičiavimais, visoje Europoje pernai keleiviai teoriškai galėtų pretenduoti į 6,5 mlrd. Eur kompensacijų, iš kurių daugiau kaip 4 mlrd. Eur liks aviakompanijoms, jei keleiviai ir toliau vangiai naudosis savo teisėmis. Lietuvoje vien už sutrikdytus išvykimus keleiviams pernai teoriškai galėtų priklausyti 7,8 mln. Eur kompensacijų ir dar bent dukart tiek už sutrikusias keliones grįžtant iš užsienio.