Mūsų šalis imasi NATO DIANA lyderystės itin svarbioje gynybos inovacijų skatinimo srityje – Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė išrinkta vadovauti vienai iš trijų DIANA grupių.
NATO DIANA – tai pagal sėkmingus verslo pavyzdžius sukurtas akceleratorius, kuris skatins ir greitins dvigubos paskirties technologinių inovacijų ir sprendimų kelionę nuo jas kuriančių jaunų bendrovių iki pirkėjų – valstybių gynybos ministerijų bei karo pramonės bendrovių.
„Dėl Rusijos sukelto karo bei įtemptos situacijos kituose regionuose, NATO valstybės narės turi daugiau investuoti į gynybą. Lietuvoje jau yra beveik 100 sėkmingai veikiančių gynybos sektoriaus organizacijų, o suteikdami daugiau galimybių šioje srityje dirbantiems startuoliams, galime ne tik stiprinti šalies saugumą, bet ir mūsų ekonomiką bei tarptautinį konkurencingumą“, ‒ sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Kiekvienam startuoliui – 3 scenarijai
Aljanso mastu gynybos technologijų startuolius skatinanti programa NATO DIANA startavo pernai vasarą.
„Norime įmonėms sudaryti sąlygas gauti informaciją apie NATO valstybių kariuomenių poreikius, suteikti joms konsultacijas, padėti su produktų testavimu ir siūlymu pirkėjams“, – sako Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė, neseniai tapusi DIANA „Tech to Market“ grupės vadove.
„Pagrindinis mūsų siekis, kad kiekviena atskira bendrovė galėtų greičiau ir paprasčiau kurti, vystyti ir tiesiogiai aljanso šalių gynybos ministerijoms pasiūlyti savo technologijas.
Jeigu to padaryti nepavyktų, tuomet judame link antrojo tikslo ‒ technologijos siūlymo gynybos pramonės lyderiams, vadinamiesiems „Prime“. Turėdami savus pajėgumus ir potencialą, jie tokias technologijas galėtų tobulinti, integruoti savo produkcijoje, ar suteikti naują vystymo postūmį.
Jeigu ir čia nepasisektų, pereisime prie trečiojo tikslo – prie pagalbos technologiją pritaikant civiliniame sektoriuje“, – pasakoja ekspertė.
Atsiveria visų NATO šalių durys
Pasak S. Stankevičiūtės, šiuo metu kuriama kontaktų bazė, kuri leis sujungti skirtingas organizacijas skirtingose aljanso šalyse.
„Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės galės sužinoti, kokie yra institucijų Prancūzijoje, Turkijoje, Italijoje ar kitur poreikiai. Šalia to bus aišku, su kuo kontaktuoti, ir kam siūlyti savo produktą. Lygiai taip ir kitų valstybių bendrovės, galės siūlyti sprendimus Lietuvos kariuomenės identifikuotiems iššūkiams.
Nusistovėjusių kontaktų ir didesnio įdirbio dar neturintiems startuoliams tai ypač svarbu, mat gynybos sektorius yra gana uždaras. Duomenų bazė bus gera paspirtis, juolab, kad potencialių klientų ratas gana siauras – tai valstybės gynybos ir saugumo institucijos bei kitos gynybos pramonės bendrovės“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.
Bendradarbiavimas – visų pirma
Panašų modelį Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau taiko Lietuvoje ‒ pas mus šalyje kuriama gynybos inovacijų vadinamoji „smėlio dėžė“ („sand box“).
„Šiuo atveju kalbame ne apie fizinę infrastruktūrą, bet apie paslaugas, kurios skatina gynybos inovacijas, jų atsiradimą, plėtrą ir vystymą. Šiems metams esam nusimatę kelias priemones: Miltech akademiją, finansavimą per gynybos inovacijos čekius, NATO inovacijų iššūkio konkursą, kurį organizuojame bendrai su NATO, o finalas birželį vyks Lietuvoje.
Mūsų tikslas – stiprinti tinklaveiką, nes iš jos kuriasi ekosistema ir augimą skatinantis bendradarbiavimas. Itin svarbu padėti užmegzti ryšius tarp įmonių, kariuomenės, saugumo ir kitų institucijų, investuotojų. Šie ryšiai, galimybė susižinoti, išgirsti apie vienas kito poreikius ir potencialą, itin skatina sektoriaus raidą bei augimą“, – teigia S. Stankevičiūtė.
