Naujausiais „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalyje dirba per 36 tūkst. programinės įrangos kūrėjų, o vien 2022 m. Lietuvoje įsikūrė 21 nauja technologijų įmonė. Kauno technologijos universiteto (KTU) Programų sistemų studentas Lukas Mieliauskas įsitikinęs, kad artimiausiu metu programuotojų dirbtinis intelektas (DI) nepakeis, nes norint siekti karjeros šioje srityje, reikalingas tiek tarpdiscipliniškumas, tiek kūrybingumas.
„Dirbtinis intelektas gali nurodyti gaires, kuriomis vadovaujantis dirba programuotojas, bet programos už jį dar kol kas negali sukurti. Programuojant reikia žmogaus, galinčio perskaityti robotizuotų sistemų sukurtus kodus ir suvokti, ką rašo dirbtinis intelektas“, – pasakoja L. Mieliauskas.
Šiandien programų sistemų specialistas negali apsiriboti tik atliekamomis šabloninėmis užduotimis ir plačiu šiuolaikinių programavimo kalbų išmanymu. Pasak Luko, šios specialybės atstovams reikalingas platesnis požiūris: „Programuotojai turi pasižymėti kūrybingumu, leidžiančiu į problemas pažvelgti kitu kampu ir programos kodą, sudarytą iš 500 eilučių, sutraukti vos iki 100 eilučių, o tam reikia kūrybingumo.“
KTU Informatikos inžineriją studijuojantis ukrainietis Pavlo Vilkhovyi pritaria, kad informatika apima daugybę sričių, todėl platus požiūris į pasaulį ir gebėjimas šioje srityje pritaikyti kūrybinius įgūdžius praplečia šių specialistų galimybes.
Atsižvelgdamas į įvairių kompetencijų poreikį IT srityje, Pavlo nenustoja tobulėti ir papildomai domisi įvairiomis programavimo kalbomis – „Java“, „React native“, „Cypress“ ir „Dart“.
„Šiuo metu daugiausia laiko skiriu mobiliųjų programų kūrimui ir savo ateitį ketinu sieti su mobilių aplikacijų kūrimu“, – apie savo karjeros planus atvirauja P. Vilkhovyi.
Svarbiausia savybė – kantrybė ir praktika
Informatikoje ir programavime, kaip ir daugelyje sričių, ganėtinai svarbios savybės – kantrybė, praktika, komunikabilumas. Šias savybes galima ugdyti įvairiausiais būdais, tuo tarpu norėdamas puoselėti savo bendravimo įgūdžius Programų sistemų studentas Lukas prisijungė prie KTU teatro studijos „44“. Kaip jis teigia, teatras – disciplina, suteikianti ne tik geresnio savęs pažinimo, bet ir daugelio kitų pamokų ir įgūdžių, praverčiančių už scenos ribų.
„Vaidindamas teatre galiu geriau suvokti savo emocijas, ugdyti sklandesnius oratorinius įgūdžius, gebėti save aiškiau ir įdomiau išreikšti. Tai tik keletas savybių, kurias tobulindamas netiesiogiai darau įtaką savo tolesnei karjerai“, – teigia L. Mieliauskas.
Teatre Lukui labiausiai patinka įsijausti į kitą asmenybę. „Taip atsiplėšiu nuo „Luko“ ir būnu kitu žmogumi. Be to, scenoje jaučiu ne baimę, o malonų jaudulį, kurio nerandu niekur kitur“, – sako jis.
Informatikos inžinerijos studentas Pavlo, norėdamas išugdyti kantrybę, užsiima kitu kruopštumo reikalaujančiu pomėgiu – origami. „Vaikystėje gavau iš tėčio dovanų didelę knygą apie origami. Tai buvo pirmasis žingsnis link mano pomėgio“, – apie naujo pomėgio pradžią kalba jis.
Iš pradžių jis mokėsi bandydamas išlankstyti kiekvieną figūrą ar gyvūną, esantį knygoje. Diena po dienos vis labiau ši veikla jam pradėjo patikti, todėl įgudęs vaikinas padarė keletą rožių, šunų, paukščių, katapultų ir net apyrankių.
„Pirmiausia būna sunku, sugadinama daug popieriaus, bet pirmą kartą tobulai padarius gulbę, jausmas – nuostabus. Aš tikiu, kad kuriant origami, išugdyta kantrybė ir praktika gali būti naudingos mano ateities karjerai. Tiesiog sferose, kuriose man viskas nauja, reikia šiek tiek šių savybių“, – šypsosi Pavlo.
Galimybės užsienio valstybėse
Savo jėgas informatikos srityje ir panaudoti laisvu metu įgytas savybes P. Vilkhovyi jau spėjo išbandyti ir Čekijoje. Užsienio valstybėje jį labiausiai nustebino pažymių sistema. „Kaune, prieš rašant baigiamąjį egzaminą, turėčiau pateikti tam tikrą kiekį laboratorinių darbų. Tuo tarpu Čekijoje, atsimenu tik vieną komandinį projektą, kurį dariau“, – sako Pavlo.
Kaip teigia vaikinas, tiek Čekijoje, tiek Lietuvoje universitetai siūlo labai įdomias studijų programas su savo srities profesionalais, turinčiais unikalių mokymų įgūdžių. Turėdamas laisvo laiko Pavlo stengėsi tyrinėti šalį, jos kultūrą, o labiausiai – architektūrą. Beje, Čekija Pavlo nustebino savo gyvenimo tempu. „Aš mokiausi Brno, todėl miestas visada buvo pilnas linksmybių, gyvybės ir įdomių žmonių“, – pastebi studentas.
Nors Pavlo kolega L. Mieliauskas į užsienį pasisemti patirties dar nebuvo išvykęs, šiuo metu jis mokosi ispanų kalbos ir tikisi, kad ateityje kalbos mokėjimas padės užmegzti užsienio ryšius.
„Mano dabartinis tikslas – išmokti užsienio kalbą ir ją pritaikyti darbinėje praktikoje. Ispanų kalba – labai populiari kalba pasaulyje, todėl turi nemenką praktinį pritaikymą. Mane domina Meksika ir labai noriu išmokti šios valstybės specifinį dialektą ir žargoną“, – pasakoja Lukas.
Lukas atkreipia dėmesį, kad ispanų kalba – skambi ir melodinga, o nuo lietuvių kalbos ją skiria ekspresyvumas. „Iš tikrųjų stebiuosi, kad daug panašumų turi šios kalbos, nes sakiniuose ir žodžiuose naudojamos panašios konstrukcijos“, – pasakoja vaikinas.
Palaikanti aplinka ir pagalba sunkiausiomis akimirkomis
Vis tik, net ir turėdami daugybę galimybių užsienyje, vaikinai lieka studijuoti Lietuvoje. Ukrainietį P. Vilkhovyi, renkantis studijų programą ir šalį, kurioje norėtų studijuoti, Lietuva, o ypatingai Kaunas sužavėjo maloniais ir laisvai bendraujančiais gyventojais.
„Lietuvoje mane aplinkiniai pasitiko draugiškai, o universitete lengvai susiradau draugų. Žinau, kad visada galiu tikėtis palaikymo tiek iš kitų studentų, tiek iš dėstytojų. Jie padeda net sunkiausiomis situacijomis, o labiausiai žavi lietuvių palaikymas“, – teigia KTU studentas.
Tiesa, šiuo metu Pavlo dar nėra tvirtai nusprendęs, ar po studijų pasiliks Kaune, bet neslepia, kad būtent studijos Lietuvoje jam suteikė daugiausia galimybių. „Žinau, kad pasirinksiu geriausią variantą, nesvarbu – ar čia, ar svetur. Galiu džiaugtis tuo, jog Lietuvoje išmokau viską, ką galėsiu pritaikyti ateityje“, – pažymi jis.
Pavlo nuomone, nesvarbu, kurioje šalyje žmogus studijuoja informatiką, svarbiausia, kaip jis jaučiasi studijuodamas. „Manau, kad universiteto pagrindinis tikslas ne tik mokyti studentą, bet ir mokyti, kaip mokytis, kaip tobulėti ir kaip elgtis su informacija, ją suradus“, – priduria ukrainietis.
Programų sistemas studijuojantis L. Mieliauskas po mokyklos baigimo nusprendė pasilikti Kaune, nes čia turi geresnes gyvenimo sąlygas. Jam labai patinka Kauno miesto logistika – viešasis transportas ir prekybos centrai atrodo tarsi po ranka.
„Renkantis universitetą, be abejo, svarbu buvo ir tai, kad KTU pasižymi vienu iš geriausių IT specialistų paruošimu Lietuvoje. Kita vertus, jei norisi kompaktiško, jaukaus, gerai išvystytą viešojo transporto infrastruktūrą turinčio miesto – pasirinkus Kauną nei vienas neprašaus“, – džiaugiasi Lukas.
