Vešli, žaliuojanti pievutė bet kokiam eksterjerui suteikia papildomo žavesio. Visgi, kiekvienas, kuriam teko rūpintis veja, galėtų patvirtinti, kad tai padaryti nėra taip paprasta, kaip kad galėtų pasirodyti. Tačiau su tokia užduotimi tikrai įmanoma susidoroti – tereikia reguliariai atlikti kelis pagrindinius darbus. Būtent apie juos šį kartą ir pakalbėsime.
Skarifikavimas
Atliekant šį darbą, iš pievutės pašalinami šiaudai ir samanos – dėl to trąšos, vanduo ir oras gali lengviau pasiekti šaknis. Tiesa, dažnai šio darbo atlikti nereikia – pakaks vieno ar dviejų kartų per metus. Jei vejai jau yra bent du metai, skarifikavimą turėtumėte atlikti rudenį, o jeigu žaliuojančia pievute džiaugiatės ne trumpiau nei 5 metus, pavasarį nutirpus sniegui jį reikėtų dar kartą pakartoti. Paprasčiausia šį darbą atlikti pasitelkus specialų skarifikatorių, tačiau jeigu jo nesate įsigiję, galite naudoti ir vėduoklinį grėblį.
Aeravimas
Dar kitaip vadinamas vejos vėdinimu, šis darbas taip pat atliekamas tam, kad žolė geriau galėtų įsisavinti maistines medžiagas. Tai ypač aktualu tuomet, jei žemė yra kieta. Šio darbo esmė paprasta – dirvoje padaromos nedidelės duobutės. Tam galima pasitelkti specialią avalynę, kitus buityje naudojamus įrankius (pavyzdžiui, šakes), tačiau paprasčiausia būtų įsigyti būtent šiam darbui pritaikytą aeratorių. Teigiama, kad daugiausiai naudos galima pastebėti šį darbą atliekant pavasarį, bet jeigu to padaryti nespėjote, papildomai pievutę aeruoti galite ir vasarą ar rudenį.
Tręšimas
Tam, kad veja būtų dar žalesnė ir vešlesnė, svarbu ją reguliariai patręšti. Idealiu atveju tai reikėtų daryti maždaug tris kartus per metus: pavasarį, po skarifikavimo ir aeravimo, o po to – vasaros viduryje ir rudens pradžioje. Dabar galima rasti įvairiausių trąšų, todėl turėtumėte paskirti laiko ir paieškoti tokių, kurios geriausiai tinka Jūsų dirvožemiui. Pavyzdžiui, kai kurie produktai netgi prisideda prie samanų naikinimo ar yra pritaikyti tam, kad padėtų žolei lengviau išgyventi žiemos laikotarpiu.
Laistymas
Šiuo atveju persistengti nereikėtų, kadangi žolei gali pakenkti tiek vandens perteklius, tiek ir jo trūkumas. Reikėtų atsižvelgti į oro sąlygas: jei vasara karšta, šį darbą pravartu atlikti kasdien, jei šilumos galėtų būti ir daugiau, pakaks 2-3 kartų per savaitę, o vėsiu oru laistymą reikėtų planuoti maždaug kas 10 dienų. Tai geriausia daryti ankstyvą rytą arba vakarop, kad žolė iki nakties dar spėtų pradžiūti. Jei pievutė nėra didelė, pakaks pasitelkti laistytuvą, tačiau didesniems plotams jau reikės laistymo žarnos. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami ir purkštuvai, kuriuos galima tvirtinti prie žarnos ar įsmeigti į žemę. Platų tokių gaminių pasirinkimą atrasite Pigu.lt el. parduotuvėje.
Pjovimas
Tai – paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus darbas, kuris užtikrins estetišką vejos išvaizdą. Šiuo atveju tikslingai reikėtų pasirinkti žolės pjovimo aukštį: pavasarį pirmą kartą ją reikėtų pjauti 0,5-1 cm aukščiau nei įprastai. Tą patį reikėtų daryti ir prasidėjus vasariniams karščiams. Visais kitais atvejais pievutę galite pjauti įprastiniu aukščiu. Kaip dažnai tai darysite, priklausys nuo turimo laiko ir pievutės paskirties. Atkreipkite dėmesį, kad nupjautą žolę galima panaudoti kaip mulčą – jis suveiks ir kaip trąšos, ir kaip papildoma apsauga. Tačiau tai reikėtų daryti ne kiekvieno pjovimo metu, kadangi žolės sluoksnis taip greitai neišsiskaido.
Tinkamai atlikę šiuos darbus, galėsite būti tikri, kad iš savo pusės padarėte viską, jog veja būtų vešli ir žalia. Šioms užduotims reikės paskirti šiek tiek laiko, tačiau jeigu kruopščiai atsirinksite geriausias priemones ir įrankius, sodo darbams nereikės paaukoti viso laisvalaikio.
