Kiekvienas vaikas į pasaulį ateina su savo unikaliu „vidiniu žemėlapiu“. Vienas mažylis gali valandų valandas ramiai tyrinėti kaladėles, o kitam gyvybiškai būtina nuolatinė kompanija, triukšmas ir nauji įspūdžiai. Šiuos skirtumus dažniausiai diktuoja prigimtinės savybės – introvertiškumas arba ekstravertiškumas. Tačiau kaip šiame spalvingame charakterių pasaulyje tėvams ir pedagogams nepaklysti bei nutiesti tiltus į vaiko širdį?
Vaiko teisių gynėjai bei psichologai pabrėžia: gebėjimas pažvelgti į vaiko asmenybę be išankstinių nuostatų yra raktas į sklandų ryšį. Apie tai diskusijoje kalbėjosi vaiko teisių gynėja Vaida Urbonė, vaikų psichologė Asta Jakonienė bei aktorė Indrė Storpirštienė.
Kai prigimtis susiduria su patirtimi
Nors temperamentas yra įgimtas, gyvenimas įneša savų korekcijų. Pasak vaiko teisių gynėjos Vaidos Urbonės, itin svarbu atskirti prigimtinį uždarumą nuo gynybinių mechanizmų, kurie atsiranda dėl trauminių patirčių.
„Uždaresnį vaiką reikia mokėti prakalbinti, o bendraujant su atviru – atpažinti tarp žodžių ir reakcijų slypinčius tikruosius poreikius“, – teigia V. Urbonė. Dirbant su vaikais, patyrusiais smurtą ar nepriežiūrą, specialistams tenka per itin trumpą laiką užmegzti saugų ryšį. Dažnai vaikas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo introvertiškas, tiesiog nepasitiki suaugusiaisiais dėl patirtų skriaudų.
V. Urbonė prisimena atvejį, kai su vaiku teko susitikti net keturis kartus, kol šis išdrįso pakelti akis: „Saugia aplinka ir aiškiu parodymu, jog vaikas yra girdimas, pasiekėme lūžį. Saugiu pasijutęs vaikas tarsi persimaino – iš uždaro tampa bendraujančiu ir atviru.“
Energijos šaltiniai: kur vaikas „įsikrauna“?
Psichologė Asta Jakonienė atkreipia dėmesį į dažną klaidą – etikečių klijavimą. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad introvertas būtinai yra asocialus ar nedrąsus. Iš tiesų, esminis skirtumas tarp šių tipų yra tai, kaip jie atstato savo vidinius resursus.
Ekstravertas energiją semia iš išorės: bendravimo, veiklos, triukšmo.
Introvertas „įsikrauna“ būdamas su savimi, tyloje, apdorodamas savo vidinius išgyvenimus.
„Vaikai visada duoda ženklus apie save, tereikia juos perskaityti“, – sako psichologė. Jos teigimu, asmenybės bruožai pastebimi jau kūdikystėje – vieniems reikia nuolatinio artumo, kiti jaučiasi puikiai ir vieni žvalgydamiesi aplinkui. Svarbu suprasti, kad jei vaikui (tiek introvertui, tiek ekstravertui) kažko trūksta arba yra per daug, tai išduos jo pasikeitęs elgesys: irzlumas, pasyvumas ar agresija.
Tėvystė kaip grįžimas į save
Aktorė Indrė Storpirštienė, auginanti du sūnus, prisipažįsta, kad motinystė jai tapo proga geriau pažinti ne tik vaikus, bet ir save. Jos nuomone, ryšio kūrimas prasideda nuo tėvų apsisprendimo „girdėti“ savo vaiką, nepriklausomai nuo jo tempo.
„Jeigu tėvai chaotiški ir nuolat skubantys, o vaikas – lėtas svajoklis, tyrinėjantis slieką ant asfalto, tai gali kelti įtampą. Bet jei tėvai apsisprendžia: ‘šiandien mes einame kaip sliekai’, viskas pasikeičia. Tai tampa bendru nuotykiu, o ne kantrybės išbandymu“, – vaizdingai iliustruoja I. Storpirštienė.
Ji pabrėžia, kad kiekviena akimirka su vaiku – ar tai būtų bendras kūrybinis procesas, ar tiesiog pasivaikščiojimas – yra dovana, leidžianti pamatyti pasaulį kito akimis. Svarbiausia, kad teorinės žinios apie vaikų psichologiją netaptų tik „sausais faktais“, o virstų kasdiene praktika.
Praktiniai patarimai tėvams:
Stebėkite be vertinimo. Leiskite vaikui būti savimi, neskubinkite jo atsiverti ir nestabdykite jo energijos, jei ji niekam nekenkia.
Gerbkite poreikį pabūti vienam. Jei jūsų vaikas po mokyklos nori užsidaryti savo kambaryje, tai nebūtinai reiškia problemą – gali būti, kad jam tiesiog reikia „įkrauti baterijas“.
Klausykitės tarp eilučių. Ekstravertiški vaikai kalba daug, tačiau ne visada pasako tai, kas svarbiausia. Stebėkite jų emocijas ir kūno kalbą.
Investuokite laiką. Ryšys neatsiranda savaime, jis kuriamas per bendras patirtis ir nuoširdų dėmesį.
Investicija į laiką su vaiku yra vienintelė, kuri tikrai atsipirks su kaupu, kurdama pagrindą sveikai ir pasitikinčiai asmenybei.
SVARBU: Jei kyla klausimų ar įtariate vaiko teisių pažeidimus, konsultuokitės su vaiko teisių gynėjais tel. 0 800 10 800 arba skubios pagalbos numeriu 112. Daugiau informacijos rasite svetainėje vaikoteises.lrv.lt.
Ar norėtumėte, kad parengčiau papildomą atmintinę su konkrečiais klausimais, padedančiais prakalbinti uždaresnį vaiką?
