Pagiriamųjų žodžių Lietuvai kaip FinTech valstybei netrūksta nei Baltijos ar Skandinavijos šalyse, nei plačiau pasaulyje. Ir Lietuva šioje srityje neabejotinai padarė daug svarbių darbų. Žvelgiant plačiau, tai turės ne tik tiesioginės įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir konkurencingumui, bet ir, pavyzdžiui, žmonių pasitikėjimui technologijomis ir jų norui naudotis skaitmeninėmis naujovėmis mokėjimų srityje.

Atsiranda branda ir užtikrintumas

Naujausi duomenys rodo, kad FinTech rinka Lietuvoje toliau sparčiai auga. Štai „The Fintech Landscape in Lithuania” apžvalgoje konstatuojama, kad praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 13 proc. daugiau bendrovių, kurios kartu pasiekė įspūdingų rezultatų: 50 proc. augino savo komandas, didino apyvartas, pritraukė rekordines investicijas. Be to, visi jie neslepia ambicingų planų dėl ateities ir tikisi dar įspūdingesnių skaičių.

Lietuvoje jau kuris laikas pasigirsta kalbų apie būtinybę ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai augintį FinTech sektorių, tačiau kaip kitaip, jei ne branda, galime pavadinti tai, ką matėme praėjusiais metais? Žinoma, reikia pabrėžti, kad 2021 m. finansinių technologijų sektorius stipriai ūgtelėjo visame pasaulyje. Ir kaip ir daugelyje sričių: pirmieji sėkmingai startavę turi daug pranašumų.

Kova dėl išlikimo

Tačiau niekur nedingsta ir kita tiesa, kad ateities priklauso stipriesiems. Todėl, jei artimiausias metais, apžvelgdami vietinį FinTech sektorių nebematysime tokio augimo, o kažkada galbūt fiksuosime ir mažesnį įmonių skaičių, nereikėtų išsigąsti. Panašūs procesai paprastai vyksta daugelyje sričių – išlieka stipriausieji, gebantys prisitaikyti, individualizuoti paslaugas, o mažesnieji susijungia ir vienija jėgas. Be to, dėl to yra priversti keistis net, rodos, ir nepajudinami konkurentai, kuriais šioje srityje yra tradiciniai bankai.

Išties, Lietuvos FinTech rinka jau kelerius metus yra itin įdomi naujokams. Čia vis dar išduodama išskirtinai daug licencijų ir pagal jų skaičių Lietuva vertinama kaip didžiausia finansinių technologijų bendruomenė Europos Sąjungoje. Kartu girdžiu, kad šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti būdų, kaip visas šias Lietuvoje licencijas gavusias kompanijas paskatinti apčiuopiamiau veikti vietinėje rinkoje.

Visuomenės pasitikėjimas technologijomis

Ir čia reikia pripažinti, kad tai didžia dalimi priklauso ne tik nuo įmonių, bet ir nuo pačios visuomenės bei žmonių. Pavyzdžiui, ar esame labiau linkę naudotis kortelėmis ar grynaisiais? Ar pasitikime mokėjimais, kuriems naudojami biometriniai duomenys? Ar noriai kasdienybėje prisipratiname tokias technologijas kaip NFC (angl. Near Field Communication), kai atsiskaitymui pasitelkiami išmanieji telefonai ir prietaisai?

Sutikite, kad kad šios naujovės bus palankiau priimamos ir turės daugiau potencialo tokiose visuomenėse kaip Estija ir Lietuva, kur žmonės didžiąją dalį paslaugų jau yra įpratę ir moka gauti elektroniniu būdu. Mažiau entuziazmo matysime, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri vis dar yra grynųjų pinigų šalis.

Finansinės įtraukties didinimas yra aktualus daugeliui valstybių. Tai yra ilgas, daugialypis procesas, prie kurio prisidėti turėtų ir verslas, ir institucijos. Bendros visų pastangos gali ne tik paskatinti žmones naudotis inovatyviais finansiniais produktais, bet ir tokiu būdu užtikrinti ir didinti šių paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

Informacinių sistemų pasiūla

Taip pat svarbūs veiksniai šioje situacijoje yra ir tokie dalykai kaip konkurencija bankiniame sektoriuje, kiek finansinio turto, paskolų yra šalies finansų rinkoje. Ne mažesnę įtaką finansinių paslaugų plėtrai arba įvairovei turi ir tai, kiek rinkoje yra jau paruoštų ir pritaikytų prie vietinių įstatymų informacinių technologijų (IT) sistemų, skirtų finansines paslaugas teikiančioms kompanijoms.

Patiems kurti IT sistemas nuo pradžių ir kartu būti priešakyje užtrunka ir ne visada pasiteisina tokioje sparčiai besikeičiančioje ir didelėje konkurencinėje kovoje. Juolab, kad vis dažniau nieko bendro su finansinėmis paslaugomis neturinčios įmonės pačios pradeda rūpintis tokių paslaugų savo vartotojams teikimu. Kitaip tariant, palaipsniui beveik kiekviena įmonė tampa FinTech įmone. Infrastruktūros, kad tai nutiktų, jau pakankamai. Turėdama stiprų FinTech sektorių šalyje, Lietuvos visuomenė tam bus gerai pasiruošusi.

Komentaro autorė – „TietoEVRY“ programinės įrangos „EasyFS“ vadovė Hipp Gustavson

Print Friendly, PDF & Email