Birželio 6 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizitą Tokijuje pradėjo nuo susitikimų su Japonijos Vyriausybės atstovais − valstybės kancleriu Hirokazu Matsuno ir valstybės sekretore užsienio politikos klausimams Takako Suzuki.

„Gyvename didžiausių geopolitinių permainų laikotarpiu, tad negali būti geresnio meto megzti naujas partnerystes ir gilinti jau esamas tarp bendraminčių ir vienodas vertybes pripažįstančių valstybių. Geografija daro itin stiprų poveikį mūsų mąstymo būdui – tiek Japonija, tiek Lietuva labai aiškiai žino, ką reiškia gyventi greta agresyvią politiką vykdančių kaimynų“, − kalbėjo ministras G. Landsbergis.

Susitikimų metu ministras su Japonijos kolegomis aptarė strateginės Lietuvos ir Japonijos partnerystės galimybes, Rusijos karą Ukrainoje ir jo poveikį saugumo situacijai Europoje bei Azijoje, tarptautinėms energijos ir maisto rinkoms, iššūkius Tolimųjų Rytų ir Okeanijos regionuose, diskutavo apie galimus sprendimus bei galimybes bendradarbiauti atstatant Ukrainą bei įgyvendinant laisvo ir atviro Indijos−Ramiojo vandenyno viziją.

„Rusijos karą prieš Ukrainą ir civilizuoto pasaulio reakciją atidžiai stebi ir vertina kitos piktavalės valstybės. Jei agresorius negaus labai griežto atsako, tik laiko klausimas, kada Rusijos taktikos imsis kiti. Šiandien auka yra Ukraina, o rytoj, kas labai aiškiai suprantama ir Japonijoje, gali būti Taivanas“, − sakė ministras.

Ministras susitikimų metu taip pat didelį dėmesį skyrė pasauliui gresiančiai maisto krizei, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą. G. Landsbergis paprašė Japonijos atstovų kelti Odesos atblokavimo klausimą Didžiojo septyneto (G7) susitikimuose, kad būtų rasti greiti ir veiksmingi būdai atnaujinti Ukrainos grūdų tiekimą pasaulio rinkoms.

G.Landsbergis taip pat padėkojo už tvirtą Japonijos poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir pabrėžė būtinumą toliau taikyti griežčiausias sankcijas, kad būtų nutrauktas Rusijos karo mašinos finansavimas. Be to, ministras pasiūlė Japonijai apsvarstyti bendrus projektus atstatant Ukrainą, pasiremiant gerąja Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo praktika Afganistane.

Ministras taip pat įvertino Japonijos lyderystę, siekiant užtikrinti teisės viršenybę, laisvą prekybą ir laivininkystę, Indijos−Ramiojo vandenyno regione bei pažymėjo Lietuvos suinteresuotumą jame veikti kartu. Pabrėždamas ilgametę Lietuvos ir Japonijos draugystę bei sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą, G. Landsbergis ragino Japoniją pritaikyti šią patirtį ir daugiašalėse iniciatyvose Pietryčių Azijos šalyse.

„Šiemet pažymime Lietuvos−Japonijos santykių 100-metį. Džiaugdamiesi daugeliu pasiekimų įvairiose srityse, jais nepasitenkinkime ir toliau aktyviai plėtokime dvišalius ryšius, pakelkime juos iki strateginės partnerystės lygio. Matome daug neišnaudoto potencialo Lietuvai ir Japonijai bendradarbiauti ypač transporto, energetikos, mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų srityse“, − akcentavo Lietuvos ministras.

Nuotraukų aut.: Japonijos užsienio reikalų ministerija