EP nariai pabrėžia, kad ES ir jos valstybės nepripažins šiuo metu okupuotų Ukrainos teritorijų Rusijos dalimi. Atsižvelgdami į tai, kad karo Ukrainoje pasekmės turės didelį poveikį Europos saugumui, europarlamentarai ragina ES įsitraukti į taikos derybas ir primygtinai reikalauja užtikrinti, kad „jokie sprendimai dėl Ukrainos nebūtų priimami be Ukrainos, o jokie sprendimai dėl Europos – be Europos“.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į JAV administracijos pastangas užbaigti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, tačiau, EP narių nuomone, JAV politikos dvilypumas Ukrainos atžvilgiu kenkia tikslui pasiekti tvarią taiką. Bet koks taikos susitarimas negali riboti Ukrainos galimybės ginti savo suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ukraina turi turėti laisvę pasirinkti savo saugumo ir politinius aljansus be Rusijos veto šiais klausimais, priduria jie. Europarlamentarai akcentuoja, kad taikos susitarimas turi apimti Rusijos reparacijas Ukrainai už padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
EP nariai ragina ES ir jos valstybes nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti teisiškai ir finansiškai pagrįstą „reparacijos paskolą“ Ukrainai, užtikrinamą įšaldytu Rusijos turtu. Jie pabrėžia, kad šių lėšų investavimo sąlygos negali būti derybų su ES objektas. Be to, pasak europarlamentarų, ES sankcijos Rusijai negali būti panaikintos prieš taikos susitarimo įgyvendinimą. Jei Rusija atsisakys rimtai derėtis dėl taikos, ES turi plėsti sankcijas, įsitikinę EP nariai.
EP rezoliucijai pritarė 401 EP narys, 70 nepritarė, o 90 susilaikė.
ES sutarties „Nuostatose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos“ 42-as straipsnis, 7-a dalis numato, kad „Jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsniu, jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą.“
